Bėgimas – vaistas ir žudikas

Bėgimas – vaistas ir žudikas: kam prie starto geriau visai nestoti ir kaip elgtis po finišo  

Reguliarus bėgimas ristele ar ėjimas sparčiu žingsniu kaip aktyvaus fizinio poveikio priemonių – neabejotinai didžiausias teigiamas sveikatos katalizatorius tiek sveikiems, tiek sergantiesiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Kartu tai ir didžiulis ginklas, kurį privalome išmokti tinkamai valdyti: sergantiesiems pasirenkat saugų krūvio dydį, jo trukmę, intensyvumą bei atlikimo dažnį, o sveikiems – tinkamą jo valdymą reguliariai treniruojantis. 

Mokslininkai įrodė, kad bėgikai turi 30 proc. mažesnę ankstyvosios mirties riziką bei 45 proc. mažiau miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Paprastai reguliariai bėgiojančių vidutinė gyvenimo trukmė yra trimis metais ilgesnė lyginant su tuo neužsiimančiais, ir bėgimas visomis prasmėmis viršija kitas fizines veiklas. Taip pat, turbūt nesutiktume nei vienos gydytojo specialybės (su mažomis išimtis tik gydančių sąnarius) atstovų, kurie nepripažintų teigiamos bėgimo ristele reikšmės sveikatai. Bėgimas teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą, yra puikus trigeris mūsų teigiamų emocijų išlaisvinimui. Beje, smetoninėje Lietuvoje įvairių specialybių gydytojų pacientai buvo skatinami kasdieniam 1-2 valandų trukmės intensyvesniam pasivaikščiojimui.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/begimas-vaistas-ir-zudikas-kam-prie-starto-geriau-visai-nestoti-ir-kaip-elgtis-po-finiso.d?id=79004293