Rūkymas

Rūkymas - vienas iš trijų pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių (kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu irkraujo riebalais - lipidais). Tai svarbus ir grįžtamas rizikos veiksnys, potencijuojantis daugelį kitų. Rūkymas -  tai narkomanijos rūšis, kuri sąlygoja daugiau sveikatos problemų ir mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos sudėjus kartu. Tai viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje.  

Pasaulinės  Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta 3 milijonai žmonių. Viena iš keturių mirčių įvyksta dėl koronarinės širdies ligos, 20 –30 proc. mirčių nuo koronarinės širdies ligos sukelia rūkymas. Intensyviausiai vyrai rūkė 1948 metais -  net 82 proc. Nuo 1950 metų vakarų šalyse, ypač JAV, prasidėjo rūkymo mažėjimas. Moterų rūkymo pikas pastebėtas daug vėliau, jis buvo pasiekęs 45 proc. Nuo 1960 metų moterų rūkymas labai iš lėto ėmė mažėti. 1972 metais rūkė 52 proc. vyrų ir 41 proc. moterų (vyresnių kaip 16 metų). Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis pastaraisiais metais Europoje rūko apie 28,6% gyventojų., daugiau vyrų (40%) nei moterų (18%). Didelė problema yra augantis paauglių, ypač mergaičių, rūkymas. 

Lietuvoje rūkymo problema labai aktuali. Rūkyti pradedama vis jaunesniame amžiuje. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Daugybė jų laikomi kancerogenais (sukeliančiais vėžį). Jie priskiriami patiems stipriausiems A klasės kancerogenams.

Pagrindiniai tabako dūmų nuodai yra šie:

  • Dervos. Jos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, sukelia plaučių emfizemą ir vėžį.
  • Nikotinas. Lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, prie kurios greit įprantama. Vienoje cigaretėje yra apie 1 mg nikotino, tokia dozė, suleista į veną, būtų mirtina. Nikotinas skatina koronarinę širdies ligą.
  • Anglies viendeginis (CO). Patekęs į kraujotaką, išstumia deguonį iš hemoglobino. Skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

Kaip rūkymas padidina koronarinės širdies ligos riziką?

  •  Kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus. Rizika didėja, didėjant tabako kiekiui.
  • Rūkančiosios moterys širdies infarktu serga daug dažniau už nerūkančiąsias, nes susilpnėja apsauginė moteriškų hormonų estrogenų reikšmė.
  • Rūkantiesiems miokardo infarktas daug dažniau baigiasi mirtimi, jiems didesnė infarkto pasikartojimo tikimybė.
  • Rūkymas didina KŠL progresavimo greitį, krūtinės anginos, staigios širdinės mirties ir Q bangos miokardo infarkto po vainikinių arterijų angioplastikos riziką.
  • Rūkant pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sienelės sluoksnis - endotelis, sutrinka jo apsauginė funkcija, todėl  prasideda aterosklerozė.
  • Rūkymas skatina oksidacinę modifikaciją, mažina azoto oksido, svarbiausio vazodilatatoriaus, biosintezę, tuo pagreitindamas aterosklerozę.
  • Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms – kraujo riebalų (lipidų), cukrinio diabeto, padidėjusio  kraujospūdžio.
  • Blogai veikia pagrindinį rizikos veiksnį - kraujo lipidus: “gerąjį” didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį mažina, o “blogąjį” mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį ir trigliceridus didina.
  • Skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų (krešėjimo ląstelių) sulipimą.
  • Rūkančiųjų kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, daugiau homocisteino. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką.
  • Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles – spazmuoti, padidina kraujospūdį.
  • Dūmuose esančios smalkės (anglies viendeginis) sumažina deguonies kiekį tekančiame kraujyje, todėl širdis turi daug smarkiau dirbti, kad nuneštų vidaus organams būtiną kiekį deguonies.
  • Rūkymas  pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslių sienelėse, siaurina jų spindį. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies koronarinės kraujagyslės spazmu ir susiformavusiu trombu gali tapti krūtinės anginos ar širdies infarkto ar net staigios mirties priežastimi.
  • Nuo rūkymo pablogėjusi plaučių būklė taip pat kenkia širdžiai. Silpstant plaučiams, širdis priversta sunkiau dirbti.
  • Rūkymas padidina periferinių (kojų) arterijų ligos riziką. Protarpinis šlubčiojimas išsivysto 4 kartus dažniau rūkantiems nei nerūkantiems. Rizika didėja didėjant rūkymo intensyvumui.
  • Ligonių su protarpiniu šlubčiojimu, tęsiančių rūkymą, 5 metų mirtingumas yra 40 - 50%. Rūkantiems kojų arterijų ligos rizika yra netgi didesnė nei koronarinės širdies ligos rizika.
  • Rūkymas yra pagrindinis periferinių arterijų ligos progresavimo faktorius. Ligos simptomai rūkantiems pasireiškia dešimtmečiu anksčiau nei nerūkantiems. Rūkantiems kojos amputacijos du kartus dažnesnės nei nerūkantiems.
  • Rūkymas ženkliai padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, kuri didesnė negu KŠL ar cerebrovaskulinės ligos rizika, pagreitina aneurizmos progresavimą.
  • Rūkymas įtakoja nuo 12% iki 14%  visų mirčių nuo insulto. Padidina  miego arterijų  aterosklerozės progresavimo, išeminio insulto, hemoraginio insulto, intracerebrinės hemoragijos, subarachnoidinės hemoragijos riziką, didina su insultu susijusį mirtingumą.
  • Rūkymas gali potencijuoti kitų insulto rizikos faktorių poveikius. Rūkymas didina insulto riziką skatindamas ūminį trombų formavimąsi ir greitindamas  aterosklerozę.
  • Rūkantieji dažniau serga ir kitomis ligomis: vėžiu, lėtiniu bronchitu, kaulų išretėjimu ir kitomis.

Kodėl žmonės rūko? Dažniausiai rūkyti pradedama jaunystėje, nesuvokiant žalos.  Klaidingai galvojama, kad rūkymas padeda nusiraminti, mažina kūno masę. Dažnai tai yra bendravimo forma. Priklausomybė nuo nikotino atsiranda greitai ir yra labai stipri, prilyginama heroinui ir kokainui. Pastaruoju metu gaminamos “silpnos” cigaretės, turinčios mažiau nikotino ir dervų.  Tačiau perėjus prie silpnesnių cigarečių, paprastai daugiau jų surūkoma, nes organizmas reikalauja jam įprasto nikotino kiekio.  

Rūkantieji  gerai supranta žalą, tačiau jausdamiesi sveiki rūko toliau. Pradinėse kraujagyslių aterosklerozės stadijose nejaučiama jokių negalavimų. Nejausdami slapčia sėlinančios ligos požymių, daugelis galvoja, kad niekada nesusirgs (“mano senelis išgyveno 90 metų ir visą gyvenimą rūkė”). Teisybė, suserga ne kiekvienas rūkantysis.  Bet neabejotina ir tai, kad šansas mirti nuo rūkymo sukeltos ligos yra 50:50.
Rūkymo nutraukimo nauda priklauso nuo to, kaip ilgai ir kiek pacientas anksčiau rūkė. Pakartotino infarkto rizika persirgusių miokardo infarktu rūkorių studijoje sumažėjo 50 procentų per vienerius metus po rūkymo nutraukimo ir normalizavosi iki nerūkiusiųjų rizikos per du metus. Metus rūkyti sumažėja fibrinogeno, leukocitų, pagerėja lipidų profilis, susinormina kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis, pagerėja arterijų funkcijos rodikliai, trombocitų funkcija, sumažėja aritminės mirties ir ūminio miokardo infarkto rizika, mirtingumas po perkutaninės koronarų revaskuliarizacijos ir apeinamųjų jungčių operacijos, sulėtėja periferinių arterijų ligos progresavimas, sumažėja insulto rizika. 
 
Pripratimas esti trijų rūšių:
1. Fizinė-cheminė priklausomybė.
2. Automatinis įprotis.
3. Psichologinis-emocinis pripratimas. 
   
Mesti rūkyti, be abejo, ypač sunku, jeigu priklausomybė nuo nikotino didelė, o  stažas ilgas. 

Jūs esate  stipriai priklausomas nuo nikotino, jeigu:

  • pabudęs ryte pirmąją cigaretę surūkote jau per pirmąsias 30 minučių;
  • Jums sunku iškęsti nerūkius neleistinose vietose - kine, teatre, koncerte, posėdyje, bažnyčioje;
  • labiausiai nenorėtumėte atsisakyti pirmosios rytinės cigaretės;
  • per dieną surūkote 15-25 cigaretes ir daugiau;
     
  • per pirmąsias ryto valandas surūkote daugiau nei per likusią dienos dalį;
  • negalite nerūkyti sunkiai sirgdamas ir gulėdamas lovoje;
  • rūkote stiprias cigaretes;
  • visuomet rūkydamas dūmus įtraukiate į plaučius.

 Jeigu į daugumą klausimų atsakėte teigiamai, mesti rūkyti bus sunku ir rūkymo nutraukimo simptomai truks ilgai ir bus varginantys.

Mesti rūkyti iš tiesų nelengva, nes pasireiškia nikotino nutraukimo požymiai: kankinantis noras rūkyti, bloga nuotaika, nerimas, padidėjęs jautrumas, agresyvumas, depresija, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, sustiprėjęs apetitas, priepuolinis noras valgyti, svorio augimas, vidurių užkietėjimas. Dažnai, metus rūkyti, šie požymiai pasirodo per sunkūs ir kaip išsigelbėjimas vėl paimama cigaretė. Būtina žinoti, kad šie simptomai palaipsniui praeina ir savijauta tampa daug geresnė, negu rūkant.

Kaip mesti rūkyti? Jei rūkote seniai ir gausiai, nepatartina mesti staiga. Pradėkite palaipsniui, po truputį mažindami cigarečių skaičių, atsisakydami rytinio rūkymo, rūkymo “ant tuščios”, nevalgius, stenkitės kuo mažiau traukti į plaučius, užsidekite ne iš karto, surūkykite ne visą cigaretę, pereidami prie vis lengvesnių, kuriose nikotino ir dervų kiekis yra mažiausias (šiuos skaičius rasite ant pakelio). Be to, verta paskaičiuoti, kaip  pastovus cigarečių pirkimas atsiliepia Jūsų šeimos biudžetui. Mesti rūkyti bus lengviau, jei tai susiesite su kokia nors Jums svarbia data ar įvykiu, jeigu sutarsite mesti kartu su draugu, šeimos nariu, kolega, susilažinsite. Yra įvairių rūkymo metimo būdų, gydomųjų priemonių, specialios kramtomosios gumos, įvairaus stiprumo ant odos klijuojamų lipdukų. Ji padeda išvengti rūkymo nutraukimo simptomų, kompensuoja nikotino poreikį organizme. Jeigu visiškai nepajėgiate mesti, pabandykite pereiti prie pypkės - ji kiek mažiau kenksminga, tačiau per ilgesnį laiką gali sukelti lūpos ar liežuvio vėžį. Jeigu nesiseka, pasitarkite su savo  gydytoju.

Jeigu Jūs esate senyvo amžiaus ir nepertraukiamas rūkymo stažas didelis,  staigus rūkymo nutraukimas gali laikinai pabloginti Jūsų būklę. Todėl reikia pasitarti su gydytoju ir bandyti mesti labai atsargiai.
Jeigu pacientas negali mesti, galima paskirti medikamentinę pagalbą: nikotino pakaitines priemones, antidepresantus ar centrinio poveikio vaistus.

Pasyvus rūkymas. Pastaruoju metu  pateikiama įrodymų, kad rūkantieji
nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius: šeimos narius, draugus, bendradarbius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais vadinamas pasyviu rūkymu. Pasyvus rūkymas padidina kardiovaskulinių ligų riziką nerūkantiems apie 30%.

JAV moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl aktyvaus rūkymo kasmet miršta 430 tūkst. amerikiečių, o nuo pasyvaus rūkymo - 53 tūkst. nerūkančiųjų. Kvėpuojant aplinkoje esančiais tabako dūmais padidėja koronarinės širdies ligos rizika. Ji maždaug prilygsta rizikai, per dieną surūkant vieną cigaretę. Aplinkos dūmų poveikis įvairialypis: blogėja trombocitų ir endotelio funkcija, didėja arterijų standumas, greitėja aterosklerozės progresavimas, oksidacinis stresas, uždegimas. Eksperimentais įrodyta, kad pasyvus rūkymas ypač pagreitina krešulių susidarymą kraujagyslėse, todėl padidėja širdies infarkto tikimybė. Dūmuose esantis anglies viendeginis trukdo kraujui pernešti deguonį, kenčia įvairūs audiniai. Atlikus bandymus su triušiais, nustatyta, kad juos laikant iškvėptuose cigarečių dūmuose žymiai greičiau išsivysto kraujagyslių aterosklerozė.

Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Nuo koronarinės širdies ligos, insulto jie daug dažniau miršta. Ypač dažnai susiaurėja kojų arterijos. Iškvėptais dūmais teršiama aplinka, didinamas pavojus artimiesiems. Nustatykite savo priklausomybės nuo nikotino laipsnį ir pabandykite mesti rūkyti.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.