Mityba

Nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Kalorijomis, sočiaisiais riebalais ir cholesteroliu gausi dieta kartu su kitais rizikos veiksniais gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą, ypač jeigu yra paveldimas polinkis ir kitų rizikos veiksnių: dislipidemija, nutukimas, diabetas, hipertenzija.

Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Dietos sureguliavimas padeda sušvelninti rizikos veiksnių poveikį.

Aterogeniškiausiai veikia sočiųjų riebalų ir cholesterolio perteklius maiste. Pagrindinis šių medžiagų šaltinis – gyvuliniai riebalai (riebi mėsa, riebūs pieno produktai, kiaušinių tryniai). Sočiuosius riebalus patartina keisti nesočiaisiais, pirmenybę atiduodant mononesotiesiems (alyvų, rapso aliejus).  Patartina vartoti kuo daugiau produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių (šaltųjų jūrų žuvų). Nustatyta, kad ypač kenksmingas oksiduotas cholesterolis arba (susidaro ilgai kaitinant maistą aukštoje temperatūroje, džiovinant), ir trans riebiosios rūgštys (kietuosiuose margarinuose, kepiniuose, į kurių sudėtį įeina aliejus).

Daugėja įrodymų, kad, be sočiųjų riebalų ir cholesterolio įtakos KŠL išsivystymui didelės reikšmės turi vaisių, daržovių ir skaidulų stoka maiste. Reikėtų valgyti kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, grūdinių patiekalų, tirpiųjų skaidulų ir sudėtinių angliavandenių turinčių produktų. Sergantiems cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, turintiems antsvorį ar nutukusiems žmonėms patartina vengti paprastųjų angliavandenių ir aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų.

Maiste neturėtų trūkti natūraliųjų antioksidantų: vitamino E, C. Stipriu antioksidantiniu poveikiu pasižymi flavonoidai, esantys arbatoje, raudonajame vyne (pastarajame esantis resveratrolis savo aktyvumu prilysta vitaminui E).

Pastaruoju metu gausėja įrodymų apie augalinių stanolių ir sterolių naudą.
Sveiko maisto valgymas yra sudėtinė rizikos veiksnių korekcijos dalis. Reikia patarti, kokius maisto produktus valgyti ir kaip sudaryti dietą, mažinančią kardiovaskulinę riziką.
Rizika mažinama keliais mechanizmais: mažėja svoris, AKS, plazmos lipidai, gerėja gliukozės tolerancija, mažėja trombozių rizika.
Bendrosios dietinės rekomendacijos (tikslinamos, atsižvelgiant į šalies kultūrą):

  • Maistas turi būti įvairus. Energijos suvartojimas turi užtikrinti idealų kūno svorį.
  • Daugiau valgyti vaisių, daržovių, grūdinių košių, duonos, neriebių pieno produktų, žuvies ir liesos mėsos.
  • Riebios jūrinės žuvys ir omega-3 riebalų rūgštys turi apsauginių savybių.
  • Riebalų kiekis neturi viršyti 30 procentų bendro kalorijų skaičiaus. Sotieji riebalai turi neviršyti 1/3 bendro riebalų kiekio. Cholesterolio suvartoti ne daugiau 300 mg per dieną.
  • Sočiuosius riebalus reikia keisti daržovėse ir jūros gyvūnuose esančiais sudėtiniais angliavandeniais, mono ir polinesočiaisiais riebalais.

Specialios dietos pritaikomos arterine hipertenzija, diabetu,dislipidemijomis, podagra, nutukimu  sergantiems žmonėms.


Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.