Rizikos veiksniai

RIZIKOS VEIKSNIŲ ĮVERTINIMAS
 
Rizikos veiksnių įtaka koronarinės širdies ligos atsiradimui įrodyta seniai. Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau - nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei - endoteliui. Įvertinus daugybės tyrimų rezultatus, buvo suformuluota koronarinės širdies ligos išsivystymo “rizikos veiksnių hipotezė”.

Terminas “rizika” kilęs iš prancūziško žodžio risque , o “rizikos veiksnys, arba rizikos faktorius“ rodo  neigiamą asmeninį ir aplinkos poveikį, paskatinantį aterosklerozę ir sukeliantį  koronarinę širdies ligą. Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais moksliniais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Jie gali rodyti žmogaus paveldimuosius, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių - ne.   Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas. Rizika labai padidėja žmogui sergant cukriniu diabetu, be to, jei tarp artimų giminių  buvo anksti koronarine širdies liga susirgusių ar staiga mirusių. Koronarinės širdies ligos kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina  išsiaiškinti visus ir įvertinti “bendrąją” koronarinės širdies ligos riziką. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. 

Yra specialių lentelių, kalkuliatorių, kompiuterinių programų, pagal kurias, žinant savo rizikos veiksnius, galima procentais apskaičiuoti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių liga arba nuo jos numirti per artimiausią laikotarpį: 5 ar 10 metų. Reikia labai rimtai susirūpinti savo sveikata, jei tikimybė  artimiausiu dešimtmečiu susirgti širdies ir kraujgyslių liga didesnė kaip 20 proc., o tikimybė numirti nuo jos – didesnė nei 5 %.
 
Pagal rizikos laipsnį pacientus galima suskirstyti į tris grupes:
1. Nesergantys koronarine širdies liga ir turintys ne daugiau kaip vieną rizikos veiksnį – nedidelė rizika.
2. Nesergantys koronarine širdies liga, tačiau turintys du ir daugiau rizikos veiksnių – vidutinė rizika.
3. Sergantys koronarine širdies liga, kita aterosklerozės sukelta kraujagyslių liga (galvos smegenų, kojų, aortos) ar cukriniu diabetu – didelė rizika.  

Visi koronarinės širdies ligos rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes.

I. Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti (modifikuoti):

 II. Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti (nemodifikuojami): 

  • amžius (vyrams per 45 m., moterims – per  55 m.);
  • vyriška lytis;
  • paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 m.); 
  • jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).

Dauguma I-os grupės rizikos veiksnių susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nejudra, pastovi nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti. Kiti šios grupės veiksniai nustatomi laboratoriniais ar instrumentiniais metodais: padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai. Su visais I-os grupės rizikos veiksniai galima kovoti. Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paciento pastangų, kitiems (diabetui, hipertenzijai, cholesteroliui) skirama specialių vaistų. Taigi nuo susirgimo galima apsisaugoti, sureguliavus  modifikuojamus rizikos veiksnius (mažinant kraujo riebalus, kraujospūdį, viršsvorį, daug judant ir t. t.) ir tvarkingai vartojant paskirtus vaistus.

Visame pasaulyje nuolat tiriamos koronarinę širdies ligą sukeliančios priežastys.  Kasmet nustatoma vis naujų rizikos veiksnių. Išaiškinta, kad blogai veikia  lipoproteino (a), apolipoproteino B perteklius ir apolipoproteino A stygius kraujyje, oksidacinis organizmo stresas, kurio metu atsiranda daug laisvųjų radikalų, infekcija, uždegimas ir t. t.

 II-os grupės rizikos veiksnių (amžiaus, lyties, paveldimumo) paveikti negalime, jie, deja, nemodifikuojami.
 Koronarine širdies liga dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Širdies ligų rizikos veiksniai koronarinę širdies ligą skatina abiems lytims ir visose amžiaus grupėse, tačiau ne vienodai. Rizika vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų arba po memopauzės. Moters, sulaukusios 55 metų, rizika atitinka 45 metų vyo riziką. Tačiau pastaruoju metu stebima ir kita tendencija: “jaunėjimas” – vis dažniau širdies infarktu suserga  jaunesni nei 45 metų vyrai bei moterys iki menopauzės. Jų rizika susirgti padidėja, jei kartu yra keli rizikos faktoriai ( kraujo riebalų perteklius,  padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, kai kurių vaistų vartojimas, artimųjų giminių ankstyvos širdies ligos atvejai). Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, nustatomi jau vaikystėje, gali nulemti KŠL vystymąsi vyresniame amžiuje.

Svarbu ir lytis: 45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga žymiai dažniau, nei to paties amžiaus moterys. Moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau, tačiau po menopauzės (išnykus mėnesinėms) sergamumo skirtumas ženkliai sumažėja, o vyresniame amžiuje (virš 65 metų) moterys prisiveja vyrus. Tai aiškinama moteriškųjų hormonų estrogenų apsaugos  kraujagyslėms išnykimu. 

Ypatingai svarbią reikšmę turi paveldimumas. Šeiminė anamnezė dalinai atspindi paveldėtą KV ligos polinkį. Genetinę informaciją galima suskirstyti į tris kategorijas: šeiminę anamnezę, informaciją apie fenotipą ir informaciją apie genotipą. Visos trys kategorijos naudingos atrenkant asmenis su paveldėtu KŠL polinkiu, kuriems reikalingos ypač ankstyvos prevencinės priemonės. Paprasčiausias ir greičiausias būdas – šeiminės anamnezės surinkimas. 

Šeiminė anamnezė yra reikšmingas koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys, ypač jaunesnio amžiaus pacientams, kurių šeimoje buvo priešlaikinės ligos atvejų. Šis rizikos veiksnys įtrauktas į kai kuriuos rizikos vertinimo algoritmus (pvz. PROCAM). Tai galime išsiaiškinti, rinkdami šeiminę paciento anamnezę. Šeiminė anamnezė laikoma apsunkinta arba teigiama tais atvejais, kai paciento pirmos eilės artimų giminaičių tarpe buvo ankstyvų kardiovaskulinės arba koronarinės širdies ligos atvejų ar mirčių (vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 metų). Pirmos eilės giminės – tai tėvas, motina, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys. Antros eilės giminių (senelių, tetų, dėdžių) ligos turi mažiau įtakos, dar mažiau reikšmingos – trečios eilės giminių (pusbrolių, pusseserių) ligos. Rizika tuo didesnė, kuo daugiau sergančių ar mirusių,  kuo artimesni giminystės ryšiai, kuo jaunesnis susirgusiojo ar mirusio giminaičio amžius.

Jeigu kuris nors iš pirmos eilės giminaičių turėjo padidėjusį kraujospūdį, didelė arterinės hipertenzijos tikimybė. Pasitaiko paveldimų lipidų apykaitos sutrikimo formų (heterozigotinė forma nustatoma vienam iš 400-500 populiacijoje, homozigotinė forma - žymiai rečiau). Paveldimumo, kaip ir lyties bei amžiaus, kol kas negalima pakeisti  (nors užsienyje jau pradėta širdies ligų genoterapija).  Jeigu Jūsų šeimoje kas nors sirgo širdies ar kraujagyslių ligomis, tai dar nereiškia, kad būtinai sirgsite ir Jūs.  Paveldėjimo įtaką galima sumažinti ir išvengti ligos, keičiant įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams jos išprovokuoti.

Kartais sunku būna pasakyti, ar liga genetiškai paveldėta, ar atsirado dėl blogų šeimyninių įpročių. Įtakos čia gali turėti ne tik genetiniai faktoriai, bet ir iš kartos į kartą perduodami kenksmingi įpročiai: vaikai nesąmoningai mėgdžioja tėvų gyvenseną, tą patį mitybos būdą, fizinio aktyvumo apimtį, rūkymą, alkoholio vartojimą. Įpročio valgyti sūrų, riebų maistą kartais sunku atsisakyti visą gyvenimą.
Kai kurie autoriai pabrėžia, kad paciento savais žodžiais papasakota šeiminė anamnezė gali būti netiksli ir nepatikima, todėl medicinos personalas turi ją ypač kruopščiai išsiaiškinti.  

Jeigu pacientui jau nustatyta viena iš aterosklerozinės kilmės ligų: koronarinė širdies liga, galvos smegenų išemija ar insultas, kojų arterijų susiaurėjimas - jis patenka į didžiausios rizikos grupę. Tai reiškia, kad aterosklerozė toli pažengusi ir gydytojo bei ligonio pastangos ją sustabdyti  turi būti dvigubai didesnės. Yra duomenų, kad, teisingai gydant, net toli pažengusią aterosklerozę galima sustabdyti.

Koronarinės širdies ligos kilmė yra daugialypė. Būtina įvertinti bendrąją paciento riziką. Rizikos veiksniai tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kito poveikį. Jeigu Jūsų rizika susirgti didelė, nedelsiant pradėkite ją mažinti.  Jeigu jau sergate, neleiskite ligai plėstis.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.