Ar Jums gali trūkti kalio?

 Atsakykite į toliau pateiktus klausimus „taip“ arba „ne“ ir sužinokite:

  1. Ar vartojate šlapimo išskyrimą didinančius (diuretikus) ar vidurių laisvinamuosius vaistus?
  2. Ar pastaruoju metu laikotės nesubalansuotos dietos arba Jūsų mityba nėra visavertė?
  3. Ar Jus vargina užsitęsęs viduriavimas, vėmimas arba vidurių užkietėjimas?
  4. Ar aktyviai sportuojate?
  5. Ar mėgstate valgyti sūriai, dažnai papildomai sūdotės maistą?
  6. Ar dažnai patiriate didelę emocinę įtampą?
  7. Ar jaučiate neritmišką širdies plakimą, „permušimus“, širdies „apsivertimo“ pojūtį krūtinėje?
  8. Ar jaučiate raumenų nuovargį ar silpnumą? (pvz.: lipant laiptais apsunksta kojos, ko anksčiau nepastebėdavote)
  9. Ar sergate lėtinėmis širdies ligomis: arterine hipertenzija, išemine širdies liga, širdies ritmo sutrikimais?
  10. Ar sergate cukriniu diabetu, bronchine astma, antinksčių ligomis (Kušingo, Kono sindromais)?

Jei į bent VIENĄ iš pateiktų klausimų atsakėte „Taip“, Jums gali trūkti kalio, todėl vertėtų ištirti kalio koncentraciją kraujyje bei aptarti tolesnę gydymo taktiką su savo gydytoju. 

KĄ JUMS REIKIA ŽINOTI APIE KALĮ?

KALIS – gyvybiškai svarbus elektrolitas, užtikrinantis darnią daugelio organizmo sistemų veiklą. Absoliuti dauguma kalio jonų yra ląstelės viduje, o likusi dalis – tarpląsteliniame skystyje. Toks pasiskirstymas yra reikšmingas visoms organizmo ląstelėms, nes kalio jonai, veikdami per ląstelių membranų baltymus, sukuria veikimo potencialą ir padeda atlikti jų funkciją.

PAGRINDINĖS KALIO FUNKCIJOS:

  • Kalis būtinas sklandžiai raumenų veiklai, ne išimtis – ir širdies raumuo. Kalis užtikrina efektyvų raumenų susitraukimą bei yra ypač reikšmingas elektrinei širdies veiklai – palaiko normalų širdies susitraukimų dažnį, apsaugo nuo ritmo sutrikimų.
  • Dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą: kalis sušvelnina spaudimą didinantį natrio poveikį, todėl kaliu papildyta mityba reikšmingai mažina sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Daugiau kalio ir mažiau natrio turinti mityba sumažina mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų [1].
  • Kalis dalyvauja plintant nerviniam impulsui, todėl yra būtinas nervų sistemos veiklai.

Normali kalio koncentracija kraujyje svyruoja tarp 3,5–5,2 mmol/l. Širdies ligomis sergantiesiems kalio koncentraciją rekomenduotina palaikyti 4,5–5 mmol/l ribose. Būklė, kai kalio koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 3,5 mmol/l, yra vadinama hipokalemija. Hipokalemija yra dažniausias elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, kuris diagnozuojamas ~20 proc. į gydymo įstaigas besikreipiančių pacientų ir ~40 proc. širdies ligomis sergančiųjų, nuolatos vartojančių šlapimo išskyrimą skatinančius vaistus (diuretikus) [2].

HIPOKALEMIJOS PRIEŽASTYS

Hipokalemija gali išsivystyti dėl per mažo kalio suvartojimo su maistu, padidėjusio kalio netekimo iš organizmo ar kalio jonų „migravimo“ iš tarpląstelinio skysčio į ląsteles.

Pagrindinės hipokalemijos priežastys:

  • Kai kurių diuretikų ar laisvinamųjų vaistų vartojimas.
  • Netekimas pro virškinamąjį traktą – vemiant, viduriuojant.
  • Gausus prakaitavimas – sportuojant, intensyviai dirbant, būnant karštoje aplinkoje (pvz.: kaitinantis pirtyje).
  • Nepakankamas kalio kiekis maiste, badavimas, valgymo sutrikimai.
  • Sergant kai kuriomis endokrininės sistemos ligomis: insulinu kontroliuojamu cukriniu diabetu, Kušingo sindromu, Kono sindromu, antinksčių adenoma.
  • Kai kurių vaistų (gliukokortikoidų, vaistų nuo Parkinsono ligos, didelių dozių penicilino, gentamicino) vartojimas.
  • Sumažėjusi magnio koncentracija kraujyje (hipomagnezemija).
  • Retos paveldimos ligos, sukeliančios elektrolitų disbalansą: Bartterio, Gitelman, Liddle sindromai.

HIPOKALEMIJOS POŽYMIAI

Hipokalemijos simptomai priklauso nuo to, koks yra hipokalemijos laipsnis. Nedidelio laipsnio hipokalemija (3–3,5 mmol/l) dažnai būna besimptomė, tačiau sergantiesiems širdies ligomis net neženkliai sumažėjusi kalio koncentracija gali sukelti ryškius simptomus [3]. Taip pat, jei kalio netekta per trumpą laiką (vemiant, viduriuojant, gausiai prakaituojant), simptomai gali būti ryškesni.

Dažniausi klinikiniai simptomai:

  • padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija), „permušimai“ (ekstrasistolija);
  • raumenų silpnumas, trūkčiojimas, skausmas, mėšlungiški spazmai;
  • blogesnė kraujospūdžio kontrolė sergantiesiems arterine hipertenzija;
  • kitomis priežastimis nepaaiškinamas nuovargis ir bendras silpnumas.

Esant vidutinio laipsnio hipokalemijai gali sutrikti elektrinė širdies veikla ir atsirasti įvairūs ritmo sutrikimai: ekstrasistolija, prieširdžių virpėjimas, skilvelinė tachikardija, galimi centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklos sutrikimai, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Dėl lygiųjų raumenų funkcijos sutrikimo gali varginti vidurių užkietėjimas ar susilaikyti šlapimas.

Sunki hipokalemija – gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios gali ištikti kvėpavimo sustojimas ar širdies ritmo sutrikimai, galintys komplikuotis staigia mirtimi.

KAIP DIAGNOZUOJAMA HIPOKALEMIJA?

Hipokalemiją gydytojas gali įtarti remdamasis Jūsų nusiskundimais, apžiūros duomenimis ir elektrokardiogramoje nustatytais pakitimais. Hipokalemija patvirtinama atlikus biocheminį kraujo tyrimą. Neretai tiriama ne tik kalio, bet ir magnio koncentracija, kurios sumažėjimas gali sąlygoti hipokalemiją.

Esant dažnai pasikartojančiai hipokalemijai, gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų, padėsiančių nustatyti elektrolitų disbalanso priežastis.

KAIP IŠVENGTI HIPOKALEMIJOS IR JĄ GYDYTI?

Siekiant išvengti hipokalemijos, svarbu užtikrinti pakankamą kalio suvartojimą. Esant sumažėjusiai kalio koncentracijai kraujyje, svarbu kontroliuoti hipokalemiją sukėlusią priežastį, atkurti trūkstamą kalio kiekį bei užtikrinti adekvatų kalio vartojimo tęstinumą.

Hipokalemijos priežasčių nustatymas ir šalinimas. Šiame etape svarbu identifikuoti, kas sukėlė hipokalemiją (žr. Hipokalemijos priežastys). Jokiu būdu nenutraukite Jums paskirtų vaistų vartojimo prieš tai nepasikonsultavę su savo gydytoju.

Subalansuota mityba. Daug kalio turinčiais produktais papildyta dieta yra natūralus būdas išvengti hipokalemijos ir su ja susijusių pasekmių. Suaugusiam žmogui, kurio inkstų funkcija yra normali, rekomenduojama suvartoti 3–4 g kalio per dieną. Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis – 4–6 g kalio per dieną. Deja, JAV atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma žmonių kalio suvartoja nepakankamai [4].

Kalio gausu:

·         vaisiuose, uogose: bananuose, kriaušėse, papajose, braškėse, džiovintuose vaisiuose, datulėse;

·         daržovėse: bulvėse (daugiau kalio turi bulvės su lupena), saldžiosiose bulvėse, pomidoruose, brokoliuose, špinatuose, pupelėse, žirniuose;

·         taip pat kalio yra pieno produktuose, žuvyje, mėsoje.

 

Kalio ir magnio preparatai. Esant vidutinio laipsnio ar sunkiai hipokalemijai, normali kalio koncentracija atkuriama stacionare skiriant elektrolitų tirpalus į veną, vėliau kurį laiką rekomenduojama papildomai vartoti kalio ir magnio. Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis kalio ir magnio preparatus dažnai reikia vartoti nuolat, norint užtikrinti rekomenduojamą 4,5–5 mmol/l kalio koncentraciją. Taip pat kalio preparatus tikslinga skirti sergantiems cukriniu diabetu, valgymo sutrikimais, vartojantiems vidurių laisvinamuosius vaistus, intensyviai sportuojantiems asmenims. Prieš pradedant vartoti kalio preparatus svarbu pasikonsultuoti su gydytoju bei ištirti kalio koncentraciją kraujyje. Vėliau kalio koncentracija turi būti tiriama periodiškai, tyrimo dažnumą nustato Jūsų gydytojas.

AR KALIO GALI BŪTI PER DAUG?

Būklė, kai kalio koncentracija kraujyje yra didesnė nei 5,2 mmol/l, vadinama hiperkalemija. Dideli kalio kiekiai gali pakenkti sergantiems inkstų ar antinksčių funkcijos nepakankamumu, vartojantiems kalį sulaikančius vaistus žmonėms. Šiais atvejais kalio preparatų vartoti negalima, o Jūsų mityba turi būti aptarta su gydytoju.

Straipsnį parengė Gabrielė Rudokaitė 

LITERATŪRA


1.
He FJ, Markandu ND, Coltart R, et al. Effect of short-term supplementation of potassium chloride and potassium citrate on blood pressure in hypertensives. Hypertension 2005; 45:571.

2. Marx, John; Walls, Ron; Hockberger, Robert. Rosen's Emergency Medicine - Concepts and Clinical Practice (8 ed.), 2013. Elsevier Health Sciences. p. 1639. 

3. Sica DA, Struthers AD, Cushman WC, Wood M, Banas JS, Jr, Epstein M. Importance of potassium in cardiovascular disease. J Clin Hypertens (Greenwich) 2002;4:198–206. 

4. Turck D, et al. Scientific opinion on dietary reference values for potassium. EFSA Journal 2016;14(10):4592, p. 56.