Vaistai

Vaistai krūtinės anginos gydymui 
Skiriant vaistus krūtinės anginai gydyti siekiama šių tikslų: apsaugoti nuo ligos paūmėjimų, komplikacijų ir prailginti paciento gyvenimą, o taip pat palengvinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Nitratai
Nitratai yra vieni svarbiausių vaistų krūtinės anginai palengvinti. Jie išplečia vainikines arterijas, saugo nuo spazmo, palengvina širdies darbą ir sumažina širdies raumens deguonies poreikį. Nitratai vartojami įvairiais pavidalais: tabletėmis, aerozoliais, lipdukais. Greitam poveikiui priepuolio metu tinka nitroglicerino tabletės. Atidarytą nitroglicerino tablečių indelį po 8 savaičių reikia pakeisti nauju, nes vaistas netenka aktyvumo. Greitai ir efektyviai veikia aerozolis, papurkštas po liežuviu. Krūtinės anginos priepuolių profilaktikai, ypač prieš fizinį krūvį, skiriamos ilgesnio veikimo nitratų tabletės ar aerozoliai. Ilgo veikimo izosorbido dinitrato arba izosorbido mononitrato tabletės bei kapsulės keletą valandų saugo nuo priepuolio. Verta žinoti, kad prie nitratų kraujagyslės pripranta ir išsivysto tolerancija (pripratimas), todėl ilgainiui mažėja jų efektyvumas. Jei nitratai vartojami nenutrūkstamai 24-48 val.,  jie tampa neveiklūs. Todėl per parą būtina 8-12 val. pertrauka be nitratų. Kad tolerancija neatsirastų, šie vaistai skiriami asimetriniu režimu - geriausia ryte ir po pietų, darant ilgą pertrauką iki kito ryto. Nakčiai nitratus galima keisti panašiai veikiančiais vaistais (pvz. molsidominu). Vietoje tablečių galima ant odos klijuoti lipdukus, kurie veikia visą parą. Pagrindiniai nitratų šalutiniai reiškiniai - galvos skausmas, širdies plakimas, kraujospūdžio kritimas. Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.

Betaadrenoreceptorių blokatoriai

Šie vaistai retina širdies ritmą ramybėje ir fizinio krūvio metu, mažina širdies raumens susitraukimo jėgą bei arterinį kraujospūdį. Dėl to širdies raumenyje sumažėja deguonies sunaudojimas ir jo poreikis, gerėja koronarinė kraujotaka. Betaadrenoreceptorių blokatoriai perspėja krūtinės anginos atsiradimą fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimus, gerina fizinio krūvio toleranciją, sumažina staigios mirties riziką. Persirgusiems miokardo infarktu ligoniams sumažina pakartotino infarkto ir staigios mirties riziką. Krūtinės anginai gydyti gali būti  skiriamas metoprololis, nebivololis, betaksololis, atenololis  ar kitas šios grupės vaistas. Pagrindiniai šalutiniai reiškiniai: retas širdies ritmas (<55 kartų per minutę),  bronchų spazmas, periferinių arterijų spazmai, širdies blokada, nepakankamumas, lytinės potencijos sutrikimas.

Kalcio kanalų blokatoriai

Šios grupės vaistai plečia visas arterijas, taip pat  ir koronarines, palengvina širdies darbą sumažindami periferinį pasipriešinimą. Yra trys pagrindinės kalcio kanalų blokatorių grupės: dihidropiridinų, diltiazemo ir verapamilio. Dihidropiridinų grupėje efektyviausi naujausi vaistai -  amlodipinas, lacidipinas, lerkanidipinas. Tai pačiai grupei priklausė senas trumpo veikimo preparatas nifedipinas, bet jį vartojant dažnesni šalutiniai reiškiniai, todėl krūtinės anginos gydymui neskiriamas. Dihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai mažina kraujospūdį, o širdies ritmą gali kiek padažninti.  Diltiazemas bei verapamilis mažina kraujospūdį, o širdies ritmą suretina, taip sumažina širdies raumens deguonies poreikį. Verapamilis, be to, šalina kai kuriuos ritmo sutrikimus. Kalcio kanalų blokatoriai ypač  tinka krūtinės anginos gydymui, kai kartu yra ir arterinė hipertenzija. Diltiazemu sėkmingai gydoma spastinė krūtinės anginos forma. Diltiazemas ir verapamilis gelbsti  tuomet, kai pacientui yra dažnokas širdies ritmas ir dėl tam tikrų priežasčių negalima skirti betaadrenoreceptorių blokatorių. Galimi šalutiniai reiškiniai: kraujospūdžio kritimas, širdies nepakankamumas, kulkšnelių patinimas, o nuo diltiazemo ir verapamilio – retas širdies ritmas.

Antitrombocitiniai vaistai (antiagregantai)

Pagrindinis šios grupės vaistas – aspirinas. Jis neleidžia sulipti kraujo krešėjimo ląstelėms trombocitams, t.y. slopina jų agregaciją, todėl vadinamas antiagregantu. Taip jis apsaugo nuo trombų susidarymo koronarinėse arterijose, mažindamas miokardo infarkto riziką. Dozės, vartojamos krūtinės anginos gydymui, žymiai mažesnės, nei kūno temperatūros mažinimui. Rekomenduojama 80-150 mg aspirino per dieną. Pagrindinė aspirino neigiama savybė - skrandžio dirginimas, todėl jis geriamas būtinai po valgio. Geriausiai vartoti specialų aspiriną su skrandžio gleivinę apsaugančiais magnio junginiais arba dengtas apvalkalu aspirino tabletes.  Naujesnis šios grupės vaistas, sukeliantis mažiau šalutinių poveikių – klopidogrelis. Jo dozė – 75 mg per dieną (1 tabletė). Pacientams po stentavimo procedūros dažniausiai skiriami abu šie vaistai nuo 4 iki 12 mėnesių priklausomai nuo stento tipo. Vaistais dengtiems stentams dvigubas antitrombocitinis gydymas skiriamas ilgiau (12 mėn.), nei pliko metalo stentams.

Lipidų kiekį mažinantys vaistai

Pagrindiniai vaistai dislipidemijos gydymui – statinai. Jie ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir stabdo aterosklerozės progresavimą arterijose, mažina uždegimą, trombozės riziką, stabilizuoja aterosklerozinę plokštelę, apsaugo nuo jos plyšimo ir ūminių koronarinių sindromų. Statinų yra įvairių: rosuvastatinas, atorvastatinas, simvastatinas, pravastatinas, fluvastatinas, lovastatinas. Jie tarpusavyje skiriasi veikimo stiprumu ir trukme. Jeigu kraujyje daug trigliceridų, skiriamas vaistų derinys: maža dozė statino kartu su fibratu. Trigliceridus mažina ir omega-3 riebalų rūgštys. Jos taip pat mažina miokardo infarkto ir grėsmingų ritmo sutrikimų riziką.

AKF inhibitoriai

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) turi būti paskirti visiems pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, krūtinės angina ir cukriniu diabetu arba metaboliniu sindromu, esant inkstų funkcijos sutrikimui ar susilnėjusiai širdies kairiojo skilvelio funkcijai.

Miokardo medžiagų apykaitą gerinantys vaistai

Širdies raumens (miokardo) medžiagų apykaita sutrinka ir tampa neefektyvi išemijos metu, kai ląstelėms pritrūksta deguonies. Kai kurie vaistai sugeba pagerinti medžiagų apykaitą pačioje širdies ląstelėje, pasižymi citoprotekciniu poveikiu. Jie užslopina mažiau efektyvų energijos gamybos kelią - riebiųjų rūgščių oksidaciją ir paskatina efektyvesnį - gliukozės oksidaciją. Tokie vaistai sumažina krūtinės anginos priepuolių dažnį ir sunkumą, sumažina vaistų poreikį, pagerina širdies raumens funkciją.  Šiai vaistų grupei priklauso trimetazidinas, mildronatas, ranolazinas.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.