Intervencinės procedūros

Intervencinės gydomosios procedūros (angioplastika, stentavimas) ir chirurginis gydymas

Koronarografijos (širdies zondavimo) metu rentgeno operacinėje per kateterį į koronarinę arteriją suleidus kontrasto rentgeno pagalba tiksliai nustatomas susiaurėjimų laipsnis bei lokalizacija. Kai kuriuos susiaurėjimus galima išplėsti specialiu balionėliu. Tai vadinama  perkateterine koronarinių arterijų angioplastika (PTKA). Balionėlis kateteriu per šlaunies, rečiau rankos kraujagyslę  įstumiamas  į susiaurėjusią arterijos vietą ir pripučiamas - kartais net kelis kartus, po to ištraukiamas.

Balioninis kateteris koronarinei arterijai praplėsti

Plėtimai sėkmingiausi, kai pažeista tik viena kraujagyslė, kai susiaurėjimas gerai prieinamoje vietoje, trumpas ir nesukalkėjęs. Tačiau tobulėjant technikai, plečiami ir daugybiniai susiaurėjimai. Po koronarinės kraujagyslės plėtimo pacientas turi griežtai laikytis specialių rekomendacijų, kad angioplastikos efektas ilgai išliktų.

Pastaraisiais metais vis dažniau į susiaurėjusią vietą įvedami stentai. Stentai - tai vieliniai cilindro formos tinkleliai, kurie susiaurėjusią koronarinės arterijos vietą išplečia ir neleidžia jai subliūkšti. Stentai įstumiami kateteriu rentgeno kontrolėje. Stentavimui tinka ne visi susiaurėjimai. Naujausi stentai impregnuojami specialiais vaistais, saugančiais nuo stentų siaurėjimo.

Stentas išplėstai koronarinei arterijai

Kai pažeistos kelios koronarinės arterijos, kai susiaurėjimai daugybiniai ar nebegalima jų išplėsti, atliekama apeinamųjų jungčių operacija (aortokoronarinis šuntavimas). Tarp aortos ir pažeistos koronarinės kraujagyslės (žemiau susiaurėjimo) suformuojamos papildomos kraujagyslinės jungtys, aplinkiniu keliu aprūpinančios badaujantį širdies raumenį. Jungtys suformuojamos arba iš kojų venų, arba iš vidinių arterijų (pastaruoju metu šis būdas dažnesnis). Tobulėjant širdies chirurgijai, atsiranda naujų galimybių operuoti nesustabdžius širdies, per nedidelį pjūvį. Apeinamųjų jungčių skaičius priklauso nuo pažeistų koronarinių arterijų ir susiaurėjimų  skaičiaus. Jų gali būti nuo vienos iki keturių ar daugiau.

Angioplastika ir stentai išplečia susiaurėjusią kraujagyslę, tačiau nestabdo aterosklerozės progresavimo ir neapsaugo nuo jos plitimo į kitas kraujagysles. Po procedūrų būtina tęsti prevencines priemones, mažinti žalingą rizikos veiksnių poveikį, mesti rūkyti, sureguliuoti mitybą, kūno svorį, koreguoti kraujospūdį, lipidų kiekį kraujyje, vartoti antitrombocitinius vaistus. Po procedūros nuo 4 iki 12 mėnesių tenka vartoti net du trombų susiformavimą stabdančius vaistus: aspiriną ir klopidogrelį. Vaistais impregnuotiems stentams būdingesnės vėlyvos trombozės, todėl dvigubas antitrombocitinis gydymas jiems skiriamas ilgiau (ne mažiau kaip 1 metus). Kompleksinių priemonių tikslas - išsaugoti išplėstą koronarinę arteriją, neleisti jai užsiverti, sustabdyti kitų arterijų siaurėjimą, apsaugoti nuo ūminių koronarinių įvykių pasikartojimo ir širdies nepakankamumo progresavimo.  Tos pačios prevencinės priemonės taikytinos ir po apeinamųjų jungčių operacijų, nes nesaugomos jungtys po keletos metų gali susiaurėti ir visai užsiverti.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.