STABILIOJI KRŪTINĖS ANGINA (STENOKARDIJA)

Krūtinės anginai būdingi požymiai: už krūtinkaulio ar šalia jo (dažniau iš kairės) jaučiamas priepuolinis skausmas, spaudimas, gniaužimas, smaugimas, sunkumas ar deginimas. Pacientai skundus apibūdina įvairiai. Šiuos pojūčius provokuoja fizinis krūvis, susijaudinimas, išėjimas į šaltą, vėjuotą orą. Jutimai gali užeiti ir savaime, ramybėje, dažniausiai anksti ryte. Angininis skausmas trunka trumpai: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Rečiau gali trukti iki 15 min. Skausmui užtrukus virš 20 minučių galima įtarti besivystantį miokardo infarktą. Angininis skausmas praeina sustojus ir pailsėjus arba  pavartojus nitroglicerino. Jutimai gali plisti į kairę ranką, nugarą, apatinį žandikaulį.  Daug rečiau pasitaiko netipinės ligos apraiškos, imituojančios skrandžio skausmą, lydimą pykinimo, vėmimo, gali atsirasti dusulys, ritmo sutrikimai, bendras silpnumas, sąmonės pritemimas ar praradimas. Netipiniai jutimai būdingesni moterims. Gali būti ir beskausmė krūtinės angina (nebyli išemija), ypač sergantiems cukriniu diabetu.  Dažniausiai skundai atsiranda dėl koronarinių arterijų susiaurėjimo ar spazmo. Kartais skausmas gali lydėti aortos vožtuvo ydą, širdies raumens ligą (kardiomiopatiją), arterinę hipertenziją. Krūtinės angina atsiranda tuomet, kai sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir padidėja deguonies poreikis (pavyzdžiui, fizinio ar emocinio krūvio metu). Stingant deguonies, trinka širdies raumens medžiagų apykaita, vystosi laktatinė acidozė, kaupiasi įvairios kenksmingos medžiagos, kurios ir sukelia skausmą. Krūtinės angina vadinama stabiliąja, kai nesikeičia jos požymiai: jutimų dažnis, trukmė ir intensyvumas, kai nereikia didinti vaistų dozių. Koronarinės širdies ligos priežastis – aterosklerozės sukeltas koronarinių arterijų siaurėjimas, kartais lydimas spazmo. Ši liga – pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Stebimas ligos jaunėjimas. Koronarine širdies liga dažniausiai serga turintieji genetinį polinkį ar keletą rizikos veiksnių: ypač cukrinį diabetą, metabolinį sindromą, arterinę hipertenziją, dislipidemiją, rūkantys.

Įtariant krūtinės anginą įvertinama šeiminė anamnezė, visi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai: išmatuojamas kraujospūdis, pulsas, ištiriami kraujo rodikliai, atliekama ramybės elektrokardiograma, krūvio elektrokardiograma  – dviračiu (veloergometrija) ar bėgimo takeliu (tredmilas), kartais – krūvio echokardiografija. Sudėtingesniais atvejais pasitelkiama miokardo perfuzinė scintigrafija, širdies kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar kiti instrumentiniai tyrimai.

Koronarinės arterijos susiaurėjimas, matomas koronarogramoje

Jeigu paskyrus gydymą optimaliu vaistų deriniu krūtinės angina išlieka, o krūvio mėginio metu nustatomi išeminiai elektrokardiogramos ar echokardiogramos pokyčiai, rodantys galimą koronarinių arterijų susiaurėjimą, atliekama koronarografija (koronarinių arterijų zondavimas).   Tai pats tiksliausias tyrimas koronarinių arterijų anatomijai įvertinti. Procedūra atliekama specialioje operacinėje. Jos metu į  šlaunies arba rankos arteriją  įvedamas kateteris, per kurį į širdies koronarines arterijas suleidžiama kontrastinės medžiagos, leidžiančios apžiūrėti stambiąsias ir smulkesnes šakas. Tyrimo metu vizualizuojamas arterijų spindis, tačiau, deja, jo metu negalima įvertinti arterijų sienelėse pasislėpusių aterosklerozinių plokštelių, nesiaurinančių spindžio. Tokios nestabilios plokštelės taip pat gali sukelti ūminį koronarinį sindromą. Jų nustatymui  kartais taikomas ypač sudėtingas intrakraujagyslinis ultragarsinis  tyrimas.

NESTABILI KRŪTINĖS ANGINA

Jeigu pasunkėja iki tol buvusi įtampos krūtinės angina, kuri atsiranda prie vis mažesnio krūvio, dažnėja ir ilgėja priepuoliai, jeigu jie ima kartotis ramybėje ir naktį, didėja vartojamų vaistų dozės – reiškia, stabilioji krūtinės angina tapo nestabilia.  Įtarus nestabilią krūtinės anginą, ligonis kuo skubiau turi būti pradėtas gydyti intensyvios kardiologijos skyriuje. Gydoma į veną  ar į paodį leidžiamais antitromboziniais vaistais (nefrakcionuotu heparinu, mažos molekulinės masės heparinais, kitais), skiriami būtinieji antiangininiai, kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį reguliuojantys vaistai, nitratai, aspirinas, nuskausminamieji.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė – Vilnius: UAB „Vaistų žinios”, 2010 m.

MIOKARDO INFARKTAS

Krūtinės anginos priepuoliui užtrukus ilgiau nei 20 minučių, įtariamas miokardo (širdies raumens) infarktas. Tai prasideda tuomet, kai nestabiliai plonasienei aterosklerozinei plokštelei įplyšus, ties įtrūkimu pradeda formuotis trombas. Jeigu koronarinė arterija užsikemša trombu nevisiškai – išsivysto lengvesnis infarktas be Q bangos elektrokardiogramoje. Jeigu  įvyksta kraujagyslės okliuzija, t.y. visiškas užsikimšimas trombu, tam tikra širdies raumens dalis visai nebegauna kraujo ir apmiršta. Įvyksta infarktas su Q banga elektrokardiogramoje. Dažniausiai spindį užtveria prie plyšusios aterosklerozinės plokštelės susidaręs trombas.

Miokardo infarkto požymiai

Kuomet širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų:

• Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje;
• Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį;
• Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų;
• Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
• Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino;
• Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.

Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją arba skambinti 112.

Iki atvyks gydytojas, reiktų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbstima ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo.
Jeigu kadaise miokardo infarktas būdavo gydomas tik lovos režimu ir skausmą malšinančiais vaistais, tai dabar taikomos efektyvios priemonės širdies raumeniui išgelbėti, skubiai atveriant užsikimšusią kraujagyslę. Kraujotaka atkuriama į veną lašinant trombus tirpdančius vaistus – trombolitikus arba užsikimšusią koronarinę arteriją rentgeno operacinėje skubiai išplečiant specialiu balionėliu. Tai vadinama perkateterine angioplastika (PTKA). Vis dažniau perkateterinės procedūros metu į arteriją įvedami pliko metalo arba vaistais dengti stentai.
Po kraujagyslės atvėrimo skiriami antitromboziniai, kraujospūdį, kraujo lipidus mažinantys vaistai, kiti širdies raumenį apsaugantys preparatai.

Miokardo infarkto profilaktika

Miokardo infarktas yra viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti. Miokardo profilaktiką sudaro:

• Rizikos veiksnių koregavimas
• Medikamentinė profilaktinė (cholesterolį ir trombozę mažinantys vaistai)

Miokardo rizikos veiksniai yra:

• Aukštas kraujospūdis;
• Padidėjęs cholesterolio kiekis;
• Rūkymas;
• Diabetas;
• Amžius;
• Vyriška lytis;
• Paveldėjimas;
• Nutukimas;
• Mažas fizinis aktyvumas;
• Menopauzė.

Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pvz. didėjančio amžiaus arba paveldimumo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti viršsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą.
Parengta pagal:

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė – Vilnius: UAB „Vaistų žinios”, 2010 m.