Mityba

Nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Kalorijomis, sočiaisiais riebalais ir cholesteroliu gausi dieta kartu su kitais rizikos veiksniais gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą, ypač jeigu yra paveldimas polinkis ir kitų rizikos veiksnių: dislipidemija, nutukimas, diabetas, hipertenzija.

Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Dietos sureguliavimas padeda sušvelninti rizikos veiksnių poveikį.

Aterogeniškiausiai veikia sočiųjų riebalų ir cholesterolio perteklius maiste. Pagrindinis šių medžiagų šaltinis – gyvuliniai riebalai (riebi mėsa, riebūs pieno produktai, kiaušinių tryniai). Sočiuosius riebalus patartina keisti nesočiaisiais, pirmenybę atiduodant mononesotiesiems (alyvų, rapso aliejus).  Patartina vartoti kuo daugiau produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių (šaltųjų jūrų žuvų). Nustatyta, kad ypač kenksmingas oksiduotas cholesterolis arba (susidaro ilgai kaitinant maistą aukštoje temperatūroje, džiovinant), ir trans riebiosios rūgštys (kietuosiuose margarinuose, kepiniuose, į kurių sudėtį įeina aliejus).

Daugėja įrodymų, kad, be sočiųjų riebalų ir cholesterolio įtakos KŠL išsivystymui didelės reikšmės turi vaisių, daržovių ir skaidulų stoka maiste. Reikėtų valgyti kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, grūdinių patiekalų, tirpiųjų skaidulų ir sudėtinių angliavandenių turinčių produktų. Sergantiems cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, turintiems antsvorį ar nutukusiems žmonėms patartina vengti paprastųjų angliavandenių ir aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų.

Maiste neturėtų trūkti natūraliųjų antioksidantų: vitamino E, C. Stipriu antioksidantiniu poveikiu pasižymi flavonoidai, esantys arbatoje, raudonajame vyne (pastarajame esantis resveratrolis savo aktyvumu prilysta vitaminui E).

Pastaruoju metu gausėja įrodymų apie augalinių stanolių ir sterolių naudą.
Sveiko maisto valgymas yra sudėtinė rizikos veiksnių korekcijos dalis. Reikia patarti, kokius maisto produktus valgyti ir kaip sudaryti dietą, mažinančią kardiovaskulinę riziką.
Rizika mažinama keliais mechanizmais: mažėja svoris, AKS, plazmos lipidai, gerėja gliukozės tolerancija, mažėja trombozių rizika.
Bendrosios dietinės rekomendacijos (tikslinamos, atsižvelgiant į šalies kultūrą):

• Maistas turi būti įvairus. Energijos suvartojimas turi užtikrinti idealų kūno svorį.
• Daugiau valgyti vaisių, daržovių, grūdinių košių, duonos, neriebių pieno produktų, žuvies ir liesos mėsos.
• Riebios jūrinės žuvys ir omega-3 riebalų rūgštys turi apsauginių savybių.
• Riebalų kiekis neturi viršyti 30 procentų bendro kalorijų skaičiaus. Sotieji riebalai turi neviršyti 1/3 bendro riebalų kiekio. Cholesterolio suvartoti ne daugiau 300 mg per dieną.
• Sočiuosius riebalus reikia keisti daržovėse ir jūros gyvūnuose esančiais sudėtiniais angliavandeniais, mono ir polinesočiaisiais riebalais.

Specialios dietos pritaikomos arterine hipertenzija, diabetu,dislipidemijomis, podagra, nutukimu  sergantiems žmonėms.

MAISTO SUDEDAMOSIOS DALYS
Panagrinėkime tas maisto sudedamąsias dalis, kurios turi įtakos mūsų kraujagyslių būklei ir sveikatai. Pabandykime išsiaiškinti, kurios medžiagos koronarinę širdies ligą bei daugelį kitų priartina, o kurios – nuo jų apsaugo.

RIEBALAI 
Tam tikras riebalų kiekis organizmui yra reikalingas: jie yra energijos, riebaluose tirpių vitaminų, gyvybiškai svarbių riebalų rūgščių šaltinis. Riebalų fosfolipidų pavidalu yra kiekvienoje ląstelėje. Tačiau su maistu patenkančio riebalų pertekliaus organizmas negali iš karto perdirbti, todėl kaupia savyje atsargas. Taip atsitinka, kai riebiai valgoma, bet mažai judama. Tuomet riebalai nepanaudojami energijos gamybai. Po riebaus valgio visuomet pagausėja riebalų kraujyje. Žmogus nutunka, sutrinka jo medžiagų apykaita, padidėja deguonies poreikis. Riebalai kaupiasi  kraujagyslių sienelėse, skatina aterosklerozės vystymąsi. Pažeistos kraujagyslės siaurėja, vis mažiau kraujo patenka į gyvybiškai svarbius organus. Šis procesas vyksta nepastebimai, kol atsiranda pavojaus signalai: skausmai širdies plote, kojose einant, kojų pirštų apmirimas, o netinkamai gydant, ištinka širdies infarktas ar smegenų insultas.  Maiste yra įvairių gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų. Sviestas, taukai, aliejai, margarinas – tai “tikrieji”, akimi matomi riebalai, vartojami kepimui, tepimui, virimui.

Riebalai taip pat įeina į daugumos maisto produktų sudėtį. Tai “slaptieji”, nematomi riebalai. Jų yra mėsoje, dešroje, piene, grietinėje, sūriuose, kiaušiniuose, žuvyje, saldumynuose, kepsniuose, kai kuriuose bulvių patiekaluose, riešutuose. Riebalų kiekis paprastai nurodomas produkto etiketėje (kiek jų yra 100-te gramų produkto).  Pagal cheminę sandarą sutinkamos šios maisto riebalų rūšys: cholesterolis ir trigliceridai. Trigliceridų sudėtyje esančios riebalų rūgštys nulemia riebalų konsistenciją kambario temperatūroje. Vyraujant taip vadinamoms sočiosioms riebalų rūgštims - riebalai kambario temperatūroje yra standžios konsistencijos, vyraujant nesočiosioms – skystos. Aterosklerozę labiausiai skatina sočiosios riebalų rūgštys ir cholesterolis. Dietoje jų turi kuo mažiau. Pirmiausia maisto racione būtina sumažinti gyvulinių riebalų (mėsą nuriebinant, apipjaustant), kiaušinių trynių, riebių pieno produktų.
 
Cholesterolis - tai riebi, į vašką panaši medžiaga, gaminama kepenyse ir randama kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Cholesterolio yra tik gyvulinės kilmės maisto produktuose, ypač gausu kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose (kepenyse, smegenyse, inkstuose), jo yra mėsoje, pieno produktuose. Visai cholesterolio neturi vaisiai, daržovės, kruopos. Įvairūs kepiniai, saldumynai gali turėti daug cholesterolio dėl gaminant įmuštų kiaušinių, įdėto sviesto, taukų. Maisto produktų cholesterolis maiste didina kraujo lipidų kiekį (ne visiems žmonėms vienodai), skatina aterosklerozę. Neseniai išaiškinta, kad ypač aterogeniškas yra oksiduotas cholesterolis: jis susidaro ilgai kepant įvairius produktus, ypač tuos, į kurių sudėtį įeina kiaušiniai ir sviestas, mėsoje, ruošiant maistą labai aukštoje temperatūroje arba džiovinant. 

Riebalų rūgštys skirstomos į tris rūšis: sočiąsias, polinesočiąsias ir mononesočiąsias. 
  
  I. Sočiosios riebalų rūgštys ypač pavojingos kraujagyslėms, nes didina “blogojo” MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Jų daugiausia gyvulinės kilmės produktuose: pieno riebaluose (piene, svieste, grietinėje, leduose, sūriuose), kiaulienos, jautienos, avienos, paukštienos riebaluose ir kt. Tačiau kai kuriuose augalinės kilmės produktuose jų taip pat randama, pavyzdžiui palmių aliejuje, kokoso riešutuose ir jų aliejuje, kakavoje, šokolade. “Tropinių” aliejų dažnai būna importuojamuose saldumynuose, palmių aliejus įeina į “Karoteno” aliejaus sudėtį. Ne visos sočiosios riebalų rūgštys vienodai kenksmingos. Aterogeniškiausios yra laurino, myristino ir palmitino rūgštys. Manoma, ka stearino rūgštis MTL cholesterolio nedidina.
 
  II. Nesočiosios riebalų rūgštys nedidina kraujo cholesterolio kiekio, neskatina aterosklerozės. Jomis turėtumėte keisti didesnę dalį sočiųjų riebalų rūgščių. Šios rūgštys dažniausiai augalinės kilmės. Yra dvi nesočiųjų riebalų rūgščių rūšys   polinesočiosios ir mononesočiosios.

A. Polinesočiųjų riebalų rūgščių  gausu augaliniuose aliejuose: kukurūzų, sojų, saulėgrąžų, rapso, medvilnės.
Omega-3 riebalų rūgštys (eikozopentaeninė ir dokozaheksaeninė) -  ypatinga polinesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Šios rūgštys užtikrina žuvų ląstelių membranų skystą būklę žemoje temperatūroje. Yra įrodymų, kad jos kraujagysles nuo aterosklerozės ypač gerai apsaugo, mažina kraujo trigliceridus,  polinkį trombų susidarymui. Todėl bent tris kartus savaitėje reikėtų valgyti patiekalų iš šaltųjų jūrų žuvų. Tyrimais nustatyta, kad gausus žuvies valgymas mažina koronarinės širdies ligos riziką, saugo nuo ritmo sutrikimų ir netgi nuo staigaus širdies sustojimo. Be to, žuvys –  puikus lengvai įsisavinamų baltymų šaltinis. Panašių rūgščių yra kai kurių augaliniuose aliejuose: graikinių riešutų, linų sėmenų, sojos.
Omega-6 riebalų rūgštys (pvz. linoleno) – kita polinesočiųjų riebalų rūgščių  rūšis. Mažina kraujo MTL cholesterolį. Jų yra sojos, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgražų aliejaus rūšyse. Patariama vartoti saikingai, nes nėra įrodymų, kad daug vartoti sveika. Blogai, kad šios rūgštys linkę oksiduotis ir tuomet tampa kenksmingos.  

B. Mononesočiųjų riebalų rūgščių (pvz., oleino) ypač gausu alyvų, rapso aliejuje,  kai kuriose saulėgražų aliejų rūšyse, avokado vaisiuose. Jų taip pat yra lazdynų, makadamijos, žemės riešutuose ir jų aliejuje. Neveikia kraujo lipidų, ne taip greitai oksiduojasi, kaip polinesočiosios riebalų rūgštys.

Pastebėta, kad Viduržemio jūros regiono šalyse  koronarinė širdies liga vos ne dvigubai retesnė, nei šiaurės Europos šalyse. Tai siejama su specifine Viduržemio regiono dieta. Net 24 proc. paros energijos gaunama iš alyvų aliejaus, kuris apsaugo kraujo MTL cholesterolį nuo oksidacijos, o tuo pačiu - nuo lipidų atsidėjimo kraujagyslių sienelėse.

Pats vertingiausias yra šalto pirmojo spaudimo alyvų aliejus (“virgin”). Jame gausu iš alyvuogių odelių išskirtų fenolinių junginių. Jie labai vertingi kaip antioksidantai. Taigi pasirenkant aliejų, pirmenybę atiduoti reikėtų alyvų aliejui. Šis aliejus atsparus oksidacijai, galima nesibaiminant jį vartoti kasdien.  Lietuvoje gaminamas rapsų aliejus taip pat vertingas, jame daug mononesočiųjų riebalų rūgščių. 
  
Viduržemio regiono dietos ypatumai:
1. Daug šviežių vaisių, daržovių, ankštinių, grūdinių patiekalų. Švieži vaisiai – kaip tipiškas desertas.
2. Daug mononesočiųjų ir mažai sočiųjų riebalų rūgščių. Alyvų aliejus – pagrindinis riebalų šaltinis. 
3. Pienas ir pieno produktai – vidutiniškais kiekiais. Vyrauja sūriai ir jogurtai.
4. Mažai mėsos ir mėsos produktų.
5. Labai mažai kiaušinių (0-4 per savaitę).
6. Alkoholis vidutiniškais kiekiais. Tipiška – su maistu, dažniausiai vynas.
  
Esant padidėjusiai širdies ligos rizikai, nederėtų vartoti “Karoteno” aliejaus,  kurio sudėtyje yra palmių aliejaus. Pastarajame gausu aterosklerozę skatinančių sočiųjų riebalų rūgščių.     

Trans riebalų rūgštys - tai žalingi junginiai, susidarantys pramoninio skystųjų augalinių riebalų perdirbimo (hidrogenizacijos) metu. Hidrogenizacija –  tai cheminis procesas, kurio metu nesočiosios riebalų rūgštys iš dalies prisotinamos, pakeičia savo cheminę struktūrą ir kambario temperatūroje įgauna kietą konsistenciją. Taip gaminamas margarinas. Perdirbimo procese nesočiųjų riebalų rūgščių turintys augaliniai aliejai netenka daugumos savo gerųjų savybių. Todėl daug kietojo margarino vartoti nepatartina. Rinktis reikia minkštesnės konsistencijos ir mažesnio riebumo margariną, kuriame nėra cholesterolio ir konservantų. Pavyzdžiui, kai kuriuose margarinuose riebalų kiekis tesudaro 25 proc., tačiau yra ir tokių, kuriuose riebalų net iki 80 proc.  Jų nederėtų pirkti.  

Trans riebalų rūgštys susidaro ir kepiniuose, į kuriuos dedama aliejų. Trans riebalų rūgštys turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 proc. paros energijos poreikio.\

ANGLIAVANDENIAI

Maisto produktuose esantys angliavandeniai skirstomi į paprastuosius (lengvai įsisavinamus) ir sudėtinius (sunkiau įsisavinamus).
Paprastieji, lengvai įsisavinami angliavandeniai (gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė) organizme greitai skyla, o jų perteklius paverčiamas riebalais. Pavyzdžiu galėtų būti cukrus. Cukrumi nereikėtų piktnaudžiauti, nes įrodyta, kad jis didina “blogojo” MTL cholesterolio ir mažina “gerojo” DTL cholesterolio kiekį kraujyje, skatindamas  koronarinę širdies ligą. Be to, cukrus mažina vitaminų kiekį organizme, skatina šlapimo rūgšties susidarymą. 

Kartais klausiama, ar galima vietoje cukraus valgyti medų. Medus – vertingas natūralus produktas, nuo seno liaudyje vartojamas kaip vaistas.  Jį bitės pagamina iš gėlių nektaro, sumaišę su savo fermentais. 35 proc. medaus sudaro baltymai, kuriuose yra pusė visų žinomų amino rūgščių. Meduje yra angliavandenių (ypač fruktozės), keletas mikroelementų, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, D ir E. Medus padeda nugalėti infekciją, gydyti žaizdas, nudegimus. Jį puikiai galima vartoti kaip saldintoją, be abejo, su saiku.  Medus maždaug du kartus saldesnis už cukrų, todėl jo mažiau reikia. Kadangi jis veikia panašiai kaip cukrus, todėl sergantieji diabetu turėtų valgyti atsargiai. Be to, medus kai kuriuos žmones gali alergizuoti. Reikėtų pirkti tik nefiltruotą, nekaitintą ar kitaip perdirbtą medų. 

Jeigu gydytojas patarė visai atsisakyti cukraus, galima nusipirkti jo pakaitalo (saldiklio). Yra sukurta įvairių cukraus pakaitalų. Saldiklių yra daugelyje maisto produktų: kramtomojoje gumoje, gėrimuose, saldumynuose, jogurtuose ir kt. Dažniausiai dedama ksilitolio, sorbitolio, manitolio, ciklamato, aspartamo ir kitokių saldiklių. Cukraus pakaitalų galima nusipirkti vaistinėse granulių, tablečių, sirupų pavidale. Saldikliais piktnaudžiauti negalima. Jie nešvengiami tik dviejų būklių atvejais: cukrinio diabeto, metabolinio sindromo ir nutukimo.

Pirkdami produktus, perskaitykite etiketę. Joje nurodoma, kuo produktas pasaldintas: natūraliu cukrumi ar jo pakaitalu. Galite pasirinkti vieną iš jų. Bet geriausia vengti tiek cukraus, tiek ir saldiklių. Sveikiausia gerti vaisių sultis ir valgyti šviežius vaisius. Jie pakankamai saldūs, be to, neturi konservantų ir cheminių spalvintojų.

Sudėtiniai angliavandeniai - polisacharidai (celiuliozė, hemiceliuliozė, krakmolas, glikogenas, ligninas, pektinai).  Kai kurie jų sudaro skaidulines maisto medžiagas. Sudėtiniai angliavandeniai nuo paprastųjų angliavandenių skiriasi ilgesnėmis, sudėtingesnėmis molekulėmis, ne taip greitai suskyla. Sudėtinių angliavandenių gausu daržovėse, grūduose, žirniuose, pupelėse, juodoje duonoje, javainiuose.  Jų maisto racione turėtų būti kuo daugiau. 
 
 SKAIDULINĖS MEDŽIAGOS
    
 Tai viena iš naudingiausių maisto sudėtinių dalių. Skaidulinės medžiagos - tokie maisto komponentai, kurių virškinimo trakto fermentai neskaldo iki smulkių dalelių, todėl jie nepatenka į kraują, o yra visiškai pašalinami. Tai celiulioziniai ir neceliulioziniai junginiai. Celiuliozė yra netirpi. Neceliulioziniai junginiai – tirpūs, todėl dar vadinami tirpiosiomis skaidulomis. Šios medžiagos ypač vertingos, nes mažina kraujo cholesterolį, žarnyne surišdamos tulžies rūgštis. Tirpiosios skaidulos - tai pektinai vaisiuose ir daržovėse (jų ypač daug obuoliuose, spanguolėse, serbentuose, agrastuose), gliukanai avižose ir miežiuose, pupelėse ir sojos produktuose. Jų reikia valgyti kuo daugiau. Per parą su įprastu maistu gauname tik 15 gramų tirpiųjų skaidulų, o reikėtų - ne mažiau 25-30 gramų. Netirpiosios skaidulos, esančios vaisių ir daržovių žievelėse, lupenose, grūdų lukštuose poveikiu kraujo lipidams nepasižymi. 

Visos skaidulinės medžiagos padeda virškinimui, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, apvalo organizmą nuo įvairių kenksmingų medžiagų, mažina riebalų patekimą į kraują, skatina tulžies nutekėjimą, padeda suliesėti. 

Maisto produktai, kuriuose daug skaidulinių medžiagų :

• Avižos, miežiai, kviečiai, įvairių kruopų patiekalai.
• Juoda rupių miltų duona.
• Vaisiai ir uogos (obuoliai, kriaušės, spanguolės, serbentai, agrastai, braškės,   slyvos).
• Daržovės (įvairios).
• Džiovinti vaisiai.
• Bulvės su lupena.
• Pupos, pupelės, žirniai, sojos pupelės.

 Vaisių ir daržovių prieš valgį patartina nelupti, pirkti juodą rupių miltų duoną vietoj smulkaus malimo, valgyti natūralius produktus vietoj labai rafinuotų. Skaidulinių medžiagų kiekį maiste reikia didinti laipsniškai, nes pradžioje gali varginti pilvo pūtimas, tempimas, kuris po kelių savaičių praeina.

MIKROELEMENTAI

Kalis - būtinas širdies, skeleto raumenų, nervų sistemos darbui ir kitoms gyvybinėms funkcijoms. Jis kartu su natriu reguliuoja kūno vandens pusiausvyrą. Kalis dalyvauja ląstelių cheminėse reakcijose, padeda palaikyti stabilų kraujospūdį ir perduoti elektrocheminius impulsus, taip reguliuodamas širdies ritmą. Vartojant kalio turinčius produktus, lengviau gydyti padidinto kraujospūdžio ligą, mažiau reikia vaistų.

Kalio yra vaisiuose ir daržovėse, grikių, avižų, kviečių kruopose, ankštiniuose augaluose, žuvyje,  paukštienoje, pieno produktuose.

Maisto produktai, kuriuose kalio daugiausia:

• bananai, abrikosai, avokadai, bulvės, pomidorai, kopūstai, džiovintos pupelės ir žirniai, razinos, datulės, figos, juodieji serbentai, riešutai, česnakai, rudieji ryžiai, mielės.

Jeigu Jums paskirta bedruskė dieta arba kalio išskyrimą skatinantys šlapimą varantys vaistai (pvz. furozemidas), kalio maiste turi būti daugiau. Gausus kavos ir alkoholio vartojimas taip pat skatina kalio išskyrimą su šlapimu. Kai maiste esančio kalio nepakanka, gydytojas paskiria   kalio tabletes. 
  
Magnis ypač svarbus sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei tiems, kurių rizika susirgti  yra padidėjusi. Magnis būtinas daugelio fermentų veiklai. Jis apsaugo audinius nuo kalcifikacijos, kraujagyslių sieneles - nuo pažeidimo staiga pakilus kraujospūdžiui. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad magnis gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų išretėjimo, tam tikrų vėžio formų, sumažinti kraujo cholesterolio kiekį. 

Magnio trūkumas gali sukelti raumenų skausmus, dažną širdies plakimą,  arterinę hipertenziją, ritmo sutrikimus.   

Magnio yra daugelyje maisto produktų, o ypač daug jo yra:

• pieno produktuose;
• žuvyje, mėsoje, jūrų gėrybėse, lašišoje;
• obuoliuose, abrikosuose, bananuose, greipfrutuose, citrinose, figose, persikuose;
• ruduosiuose ryžiuose;
• žaliose lapinėse daržovėse;
• riešutuose, sezamo sėklose, sojos pupelėse, kviečiuose.

Vartojant alkoholį, šlapimą varančius vaistus, viduriuojant padidėja magnio poreikis.  Vartojant daug riebalų, menkės kepenų aliejaus, kalcio, vitamino D, sumažėja magnio pasisavinimas. Absorbcijai taip pat trukdo maisto produktai, kuriuose daug  oksalo rūgšties: rabarbarai, špinatai, kakava, migdolai, arbata.
Kai kurių širdies ir kraujagyslių gydymui ir jų perspėjimui gydytojas gali paskirti magnio tabletes, miltelius ar tirpalą.

Selenas - pagrindinis mikroelementas, užtikrinantis kraujo plazmos antioksidantinį aktyvumą. Saugo nuo laisvųjų radikalų poveikio. Sustiprina vitamino E poveikį. (žr. Antioksidantai).
 
Jodas - būtinas normaliai skydliaukės veiklai. Jis šiek tiek stabdo aterosklerozę, skatina riebalų skilimą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, energijos gamybą,  mažina nutukimą, gerina protinę veiklą, odos, plaukų, dantų būklę.  UNICEF tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojų maiste trūksta jodo. Jodo daugiausia yra jūrų kopūstuose ir jūrinėse žuvyse (žr. Jūrų produktai). Mažais  kiekiais jodo randama piene, kiaušiniuose, mėsoje, grūduose, pieniškame šokolade, lazdynų riešutuose. Papildomai jodu praturtinama (jodizuojama) valgomoji druska. Galima nusipirkti multivitaminų su jodu. Jodo paros norma 150-180 mikrogramų. 

SKYSČIŲ  per dieną reikia išgerti  apie 1,5-2,2  litro. Vanduo būtinas medžiagų apykaitai. Jo trūkstant, organizme kaupiasi toksiški medžiagų apykaitos produktai, gali atsirasti akmenys. Geriausiai tinka švarus vanduo be angliarūgštės ir tos mineralinio vandens rūšys, kuriose daug magnio ir kalio druskų. Sergant arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu, skysčiai turi būti ribojami. 
 
VALGOMOSIOS DRUSKOS (natrio chlorido) su maistu turime gauti ne daugiau kaip 4–5 gramus per dieną. Nemažai natrio chlorido yra pačiuose produktuose, todėl papildomai dėti reiktų kuo mažiau. Valgant per sūriai, didėja kraujospūdis, kaupiasi skysčiai,  didėja insulto, infarkto pavojus. Sergant padidėjusio kraujospūdžio liga, druska dar labiau ribojama –  iki 2,5 gramo per dieną. Vietoje įprastinės valgomosios druskos tinka mineralinė druska - tai natrio chlorido mišinys su kalio, magnio druskomis. Ji ypač tinkama esant padidėjusiam kraujospūdžiui.

ANTIOKSIDANTINIAI VITAMINAI - naudingos medžiagos, trukdančios susidaryti žalingiems laisviesiems radikalams organizme ir saugančios nuo ląstelių pažeidimo. Laisvieji radikalai – tai oksidacijos metu susidarančios “piktos” molekulės, turinčios vieną ar kelis nesuporintus deguonies atomus.  Laisvieji radikalai gali pažeisti organizmo ląsteles, susilpninti imuninę sistemą, sumažinti organizmo atsparumą infekcijai ir paskatinti vėžį bei aterosklerozę.

Aterosklerozės atsiradimui lemiamos reikšmės turi mažo tankio lipoproteinų (MTL) oksidacija. Tik pakitę, t. y. oksiduoti MTL kaupiasi kraujagyslės sienelėje ir skatina aterosklerozinių plokštelių vystymąsi. 
Kovai su laisvųjų radikalų poveikiu ir su lipoproteinų oksidacija organizmas pasitelkia antioksidantus. Antioksidantai stabdo cholesterolio oksidaciją, o tuo pačiu – kraujagyslių pažeidimą. Minėtomis savybėmis pasižymi vitaminai  E, C, ir žymiai mažiau - vitaminas A ir beta karotenas.

Nukenksminant laisvuosius radikalus tam tikrų fermentų veiklai reikalingi mikroelementai - selenas, magnis, cinkas, manganas.  Vitaminas C veikia ir kaip nitratų nukenksmintojas. Vitamino E yra kruopose, duonoje, pieno produktuose, aliejuose, mėsoje. Antioksidantiniam kraujo plazmos aktyvumui užtikrinti pakanka 60-100 vitamino E veikimo vienetų parai. Pastaruoju metu įrodyta, kad vitaminas E pasižymi kraujo krešėjimo ląstelių (trombocitų) sulipimą mažinančiu poveikiu, taigi, veikia kaip antiagregantas ir mažina krešulių susidarymo pavojų. Naujausi moksliniai tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad papildomai skiriamos didelės vitamino E dozės kapsulėmis mažina koronarinės širdies ligos riziką. Geriausias yra natūralus vitaminas E, esantis maisto produktuose.

Vitamino E poveikį stiprina mikroelementas selenas. Seleno trūkumas greitina organizmo senėjimą, skatina koronarinę širdies ligą. Seleno yra mėsoje, ypač vištienoje, kepenėlėse, grūduose, sėlenose, brokoliuose, riešutuoe, mielėse, česnakuose, svogūnuose, jūros kopūstuose, jūrų žuvyse ir kituose jūros produktuose, piene.

Vitamino C yra įvairiuose vaisiuose ir daržovėse, ypač juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose, erškėtuogėse. Profilaktiškai jo reikia 60-250 mg parai. Koronarinės širdies ligos atveju galima kasdien suvartoti daugiau  vitamino C – apie 500 mg. Kadangi trumpo veikimo vitaminas C labai greitai pasišalina iš organizmo,  geriau gerti ilgo veikimo tabletes. Ypač jo reikia nesugebantiems mesti rūkyti.

Vitamino A yra daržovėse, žuvų taukuose, kepenyse, pieno produktuose. Vitaminą A kaip vaistą reikia vartoti labai atsargiai, nes jis toksiškas ir perdozavus sukelia pašalinius reiškinius. Profilaktinis paros kiekis - 1 mg.
  Beta karoteno turi pomidorai, morkos, abrikosai, šaltalankiai. Profilaktinis paros kiekis - 6-15 mg.
  Nei vitamino A, nei beta karoteno poveikis apsaugant  nuo koronarinės širdies ligos kol kas nėra patvirtinti moksliniais tyrimais.

JŪRŲ PRODUKTAI
 Seniai pastebėta, kad Grenlandijos vietiniai gyventojai inuitai beveik neserga koronarine širdies liga, jų kraujagyslės neužsikemša krešuliais.  Savo Tėvynėje gyvenantys japonai taip pat retai serga širdies infarktu ar krūtinės angina, tačiau persikėlę gyventi kitur, pavyzdžiui į Ameriką, japonai ima sirgti apie 10 kartų dažniau už savo tėvynainius. Tai aiškinama specifine jūrine dieta, kurioje gausu žuvų, moliuskų, vėžiagyvių, jūros dumblių, kitų jūros gėrybių. Jau senovės Kinijoje jūros dumbliai buvo vartojami kaip vaistai. Dabar vėl pradedama  kalbėti  apie “jūrinę farmakologiją”. Jūros augalai ir gyvi organizmai netolimoje ateityje turėtų tapti unikaliu veiksmingų vaistų šaltiniu. 
Jūrų produktai - svarbus omega-3 riebalų rūgščių (RR) šaltinis. Šios polinesočiosios  riabalų rūgštys, patekę į organizmo ląstelių membranas, padidina jų  elastingumą. Sukaupta nemažai įrodymų, kad omega-3 RR mažina miokardo infarkto ir staigios širdinės mirties dėl grėsmingų ritmo sutrikimų riziką. 
 Jūrų žuvys (skumbrė, silkė, lašiša, upėtakis, menkė, jūros lydeka, jūros ešerys, pikša, paltusas, plekšnė ir kitos), moliuskai, vėžiagyviai, jūrų kopūstai - puikus maistas sergantiesiems koronarine širdies liga, arterine hipertenzija, dislipidemija,  patyrusiems infarktą, insultą žmonėms. Žuvimi reikia keisti mėsos patiekalus. Žuvyse esantys gausūs baltymai (13-20 proc.) greičiau ir lengviau įsisavinami už gyvulinius. 200 gramų žuvies užtikrina paros baltymų poreikį, taigi sumažėja virškinimo organų apkrova. Be to, žuvyse daug geresnis riebalų-baltymų santykis. Žuvyse gausu naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių (Omega -3 RR), nedaug cholesterolio. 
 Perėjus prie “jūrinės dietos”, jau po kelių savaičių organizme stebimi teigiami pasikeitimai. Tokia dieta - veiksminga koronarinės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos  gydymo bei profilaktikos priemonė.

ALKOHOLIS  
Epidemiologiniai duomenys nurodo, kad yra atvirkštinis ryšys tarp sergamumo koronarine širdies liga ir saikingo alkoholio vartojimo. Šis pastebėjimas buvo pavadintas “Prancūziškuoju fenomenu”. Prancūzijoje labai retai sergama koronarine širdies liga, nepaisant gurmaniško požiūrio į maistą ir gana gausaus rūkymo. Prancūzai su maistu  įpratę išgerti sauso vyno.
  Yra įrodymų, kad raudonajame vyne esančios medžiagos flavonoidai, polifenoliai (pvz. resveratrolis) veikia kaip antioksidantai, didina DTL cholesterolį, mažina trombų susidarymo riziką,  uždegimą, apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozės. Panašių medžiagų yra svogūnuose, arbatoje, obuoliuose. Juodųjų vynuogių sultyse flavonoidų taip pat yra, bet 50 proc. mažiau, nei sausame raudoname vyne.
 Mažos alkoholio dozės – tai ne daugiau kaip 20 gramų etilo alkoholio parai vyrui ir ne daugiau kaip 10 gramų etilo alkoholio moteriai, atitinkamai perskaičiuojant pagal gėrimo stiprumą. 
Protekcinis alkoholio poveikis stebimas tik vartojant mažus kiekius.  Didesni alkoholio kiekiai gali paskatinti hemoraginį insultą, trauminę mirtį, onkologinius susirgimus. Alkoholio negalima rekomenduoti esant kepenų ligoms, sunkiai arterinei hipertenzijai, ritmo sutrikimams, širdies nepakankamumui, demencijai, įtariant priklausomybę.
Tačiau ten, kur alkoholizmas yra problema, siūlyti pacientams alkoholį kaip prevencijos priemonę gali būti pavojinga.

Tiriant alkoholio poveikį, taip pat įrodyta, kad pastoviai vartojant didesnius  kiekius, sergamumas koronarine širdies liga ir bendras mirtingumas padidėja. Pasireiškia neigiamas alkoholio poveikis: 

• širdis išsiplečia, nusilpsta jos funkcija;
• galimi širdies ritmo sutrikimai;
• paūmėja lėtinės širdies ligos;
• blogėja vaistų poveikis;
• pakyla kraujospūdis;
• kraujyje daugėja trigliceridų;
• didėja staigios mirties rizika;
• susergama kepenų ciroze ir nepakankamumu;
• pažeidžiama kasa;
• blogėja gliukozės kiekio kontrolė diabetikams;
• atsiranda vitaminų trūkumas organizme;
• pažeidžiamos smegenys: susilpnėja reakcija, atmintis, sugebėjimas susikaupti;
• susergama mažakraujyste;
• didėja vėžio pavojus;
• padaugėja nelaimingų atsitikimų, avarijų;
• atsiranda depresija, galvos skausmai, nemiga;
• sutrinka lytinė funkcija;
• laipsniškai priprantama, atsiranda alkoholizmo pavojus, pablogėja darbingumas, asmenybė degraduoja.

 !!! Jei sergate kepenų, kasos ligomis, arba turite paveldėtą polinkį priprasti, alkoholio visai atsisakykite. Jei Jūsų kraujospūdis aukštas, sutrikusi širdies funkcija, yra ritmo sutrikimų,  padidėjęs kraujo trigliceridų kiekis ar norite numesti svorio – alkoholio venkite. Esant abejonių, pasitarkite su savo gydytoju.

Siūlome keturių klausimų testą, padedantį nustatyti Jūsų santykį su alkoholiu:

• Ar jautėte kada nors būtinybę “mesti gerti”?
• Ar jautėtės kada nors nemaloniai aplinkiniams priekaištaujant dėl pomėgio išgerti?
• Ar jautėte kada nors kaltės jausmą dėl šios silpnybės?
• Ar jautėte kada nors poreikį išgerti ryte “pagiriomis”?
• Jeigu bent du atsakymai teigiami, Jūsų alkoholio vartojimas yra nesaikingas ir turi būti sumažintas.

Kaip vartoti alkoholį “saikingai”?

• Jeigu negalite atsisakyti alkoholio, vartokite jį tik retsykiais, neviršykite leistinos dienos normos (ne daugiau kaip 10-20 gramų etanolio, t.y. 1-2 gurkšnius, pagal tai paskaičiuojant silpnesnių gėrimų kiekius),  būtinai su 2-3 dienų pertrauka;
• Moterims ir lieso sudėjimo žmonėms – pusė nurodytos normos.
• Pobūviams ir renginiams paruoškite kuo įvairesnę programą, su kuo mažiau alkoholio arba visai be jo.
• Imkitės įvairių gudrybių, siekdami sumažinti alkoholio kiekį. Rinkitės silpnesnį alų, alkoholinius gėrimus praskieskite kuo didesniu kiekiu vaisvandenių, dėkite daug ledo.
• Bandykite vis naujus, kuo įvairesnius nealkoholinius gėrimus vietoje alkoholinių.
• Alkoholį gerkite tik draugijoje, ne vienas.
• Dažniau pasisiūlykite vairuoti, tai bus pretekstas pobūvyje negerti.
• Jeigu Jums būtina sumažinti kalorijų kiekį arba sumažinti kūno masę, atsisakykite alkoholio - jis turi daug kalorijų.

DIETA KORONARINĖS ŠIRDIES LIGOS PROFILAKTIKAI

Aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos profilaktikai reikalinga speciali griežta dieta.  Pagal Amerikos Cholesterolio mokymo programos rekomendacijas skiriamos dvi dietos pakopos:
  I-os pakopos dietoje riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. bendro paros kalorijų kiekio, sotieji riebalai – ne daugiau 8-10 proc. visų riebalų, cholesterolio leidžiama suvartoti  ne daugiau 300 mg per dieną. Ši dieta bendrąjį cholesterolį kraujyje sumažina 5-7 proc. Jeigu Jūs sergate koronarine širdies liga arba I-os pakopos dieta nepakankamai veiksminga, skiriama II-os pakopos dieta: riebalų - ne daugiau 30 proc. bendro paros kalorijų kiekio, sočiųjų riebalų – 7 proc. visų riebalų, cholesterolio - ne daugiau  200 mg per dieną. Šios priemonės bendrąjį cholesterolį papildomai sumažina dar 3-7 proc. 

Bendrosios dietinės rekomendacijos:
 

• Valgykite kuo įvairesnius maisto produktus.
• Nevalgykite riebiai. Venkite maisto produktų, turinčių daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių (mėsos ir pieno riebalai, kiaušinių tryniai).
• Sočiąsias riebalų rūgštis keiskite nesočiosiomis riebalų rūgštimis, esančiomis augaliniuose aliejuose (alyvų, saulėgražų, rapso, kitais). 
• Rinkitės jūrų žuvį vietoje mėsos.
• Kuo mažiau vartokite lengvai įsisavinamų angliavandenių (pvz., cukraus).
• Padidinkite sudėtinių  angliavandenių kiekį maiste.
• Venkite sūraus maisto.
• Valgykite  produktus, turinčius daug skaidulinių  medžiagų.
• Užtikrinkite pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį maiste.
• Daugiau valgykite šviežių vaisių, žalių daržovių.
• Valgykite  reguliariai.
• Nepersivalgykite, ypač prieš miegą.
• Maisto nekepkite riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje tefloninėje keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobanginėje krosnelėje.

 Sveikame maiste būtinai turi būti:

• rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių;
• javainių, ryžių, ankštinių, makaronų;neriebių pieno produktų;
• liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies.
• Šviežiose daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose, grūduose gausu flavonoidų, augalinių sterolių, antioksidantinių vitaminų, fitoestrogenų, mikroelementų ir kitų vertingų medžiagų, saugančių nuo koronarinės širdies ligos.

Parduotuvėje rinkdamiesi produktus, pažiūrėkite į etiketę. Sužinosite, kokia produkto energetinė vertė (kilokalorijomis), kiek jame baltymų, angliavandenių, riebalų, druskos, konservantų, cukraus pakaitalų, cheminių spalvintojų, stabilizatorių ir kt. Ant kai kurių produktų rasite parašyta “Be cholesterolio”, “Be konservantų”, „Be saldiklių“.
Perkant produktus, rinkitės kuo liesesnius. Pieno produktai geriausi 1-1,5 proc. riebumo. Jeigu negalite visai atsisakyti grietinės, rinkitės ne riebesnę kaip 15 proc., geltonuosius fermentinius sūrius – ne riebesnius kaip 30 proc.

Kaip sumažinti riebalų kiekį maisto racione?

• Baltyminiai ir pieno produktai:
• rinkitės liesas mėsos išpjovas, vištieną, šviežią žuvį ar kitus jūros produktus;
• pirkite savo sultyse, bet ne aliejuje konservuotą žuvį, arba aliejų nupilkite;
• nuimkite visus matomus riebalus ir odelę nuo mėsos ir vištienos, geriau prieš gaminimą, o ne po jo;
• iš gatavų mėsos patiekalų pasirinkite liesiausius, venkite riebių dešrelių;
• mėsą, vištieną ar žuvį pateikite mažomis porcijomis su gausiu garnyru;
• įpraskite valgyti liesus pieno produktus: nugriebtą pieną, liesą jogurtą, liesą varškės sūrį;
• geltonieji fermentiniai sūriai yra patys riebiausi pieno produktai. Net patys neriebiausi iš jų vistiek turi daug riebalų. Sūrį reikia valgyti saikingai, pjauti labai plonai, vengti jo gaminant kitus patiekalus (spageti, picas).
• Aliejai ir riebalai maisto gaminimui:
• įpraskite gaminti maistą be riebalų: mikrobangėje krosnelėje, grilyje, garuose, tefloniniuose induose;
• valgykite šviežius duonos gaminius visai netepdami jų niekuo arba tepdami labai plonai;
• salotoms rinkitės neriebius padažus, raugintas pasukas, rūgpienį, obuolių actą, jogurtą. Venkite grietinės, grietinėlės, majonezo, padažų su sviestu.
• Užkandžiai ir maistas kelionei:
• kuo toliau paslėpkite čipsus, saldžius ir riebius traškučius, bulvytes „fri“. Vietoj jų kramsnokite šviežias daržoves, vaisius,  kukurūzus.
• Venkite aliejuje virtų, keptų ar pašildytų produktų, sumuštinių su riebiomis dešrelėmis, konditerijos gaminių.
• Paruoštų produktų pasirinkimas:
• įpraskite skaityti produkto etiketę ir pasirinkti liesesnį. Dauguma maisto produktų gaminami įvairaus riebumo;
• Jūs pats galite sugalvoti savo “sveiką” receptą su labai mažu riebalų ir aliejų kiekiu;
• Saldainius ir konditerijos gaminius valgykite tik retsykiais ir po nedaug.

Kaip dietoje pakeisti riebalų santykį (“sočiuosius” - “nesočiaisiais”)?

• Dažniau valgykite žuvį, ypač jūrinę - tuną,  skumbriją, lašišą ir kitokias rūšis bent 2-3 kartus per savaitę. Tą dieną atsisakykite mėsos.   Keiskite mėsą žuvimi visur, kur tik galite.
• Patiekaluose mažinkite mėsos porcijas, pridėdami į troškinius pupelių, žirnių, daržovių.
• Kepimui ir salotoms naudokite nesočiuosius aliejus:  ypač alyvų ir rapso (nes juose gausu vertingų mononesočiųjų riebiųjų rūgščių). Tinka ir saulėgrąžų,  kukurūzų, žemės riešutų bei kt. aliejai.

Kaip padidinti daržovių ir vaisių suvartojimą?

• Stenkitės valgyti įvairių daržovių ir vaisių penkis ir daugiau kartų per dieną.
• Vaisius valgykite vietoj įvairių kitų užkandžių.
• Daržoves dėkite į visus patiekalus: sriubas, troškinius, mišraines ir kt.
• Būkite išradingi, ruošdami desertą: kuo daugiau vaisių - šviežių, konservuotų, keptų, paskaninant neriebiais jogurtais.
• Vietoje kreminių pyragaičių, riebių grietininių ledų rinkitės vaisinius saldumynus.
• Garnyrą  mėsos patiekalui ruoškite bent iš dviejų daržovių rūšių (neskaitant bulvių).
• Be pagrindinių patiekalų visuomet paruoškite papildomą - šviežių daržovių mišrainę.
• Eksperimentuokite su vegetariškais patiekalais.
• Antrajam patiekalui ruoškite kimštas daržoves: pipirus, pomidorus, baklažanus, cukinijas ir kt.
• Dažniau ruoškite įvairių daržovių troškinius - kaip greitą ir lengvai pagaminamą patiekalą.
• Nebūtina pirkti brangiausias daržoves, ypač žiemą: iš šviežių rinkitės pigesnes,  nevenkite šaldytų, konservuotų.

Kaip sumažinti cukraus suvartojimą?

• Laipsniškai mažinkite cukraus kiekį saldindami arbatą, kavą.
• Vietoje cukraus galite saldinti cukraus pakaitalais. Geriausi saldikliai - su aspartamu.
• Pirkdami gėrimus, rinkitės “Be cukraus”, “Nesaldintus”.
• Gamindami patiekalus, dėkite vis mažiau cukraus, nei esate įpratę, arba naudokite saldiklius.
• Pirkdami produktus, skaitykite etiketę ir rinkitės mažiau saldžius.

Kaip sumažinti druskos suvartojimą? 

• Ruošiamus patiekalus visai nebūtina papildomai sūdyti: pakanka tiek druskos, kiek juose jau yra.
• Ant stalo neturi būti druskinės su druska.
• Vietoje druskos pabandykite paskaninti kitais prieskoniais, citrinos sultimis, česnaku.
• Kuo mažiau valgykite pasūdytų užkandžių: traškučių, čipsų, sūrių riešutų. Jie, be to,  ir riebūs.
• Pirkdami produktus, pagal etiketę rinkitės mažiau sūrius.
• Druskos kiekį mažinkite laipsniškai, kol priprasite ir pasikeis Jūsų skonis.
• Nusipirkite mineralinės druskos. Ją dėkite gamindami maistą ir kaip prieskonį.

Nerekomenduojami maisto produktai  

• Riebi kiauliena, riebi jautiena, antiena, žąsiena, aviena ir t.t.
• Gyvuliniai taukai, lajus.
• Riebios dešros, kumpiai, dešrelės,  mėsainiai.
• Gyvulių vidaus organai (pvz. kepenys, kepeninė dešra, inkstai), smegenys.
• Paukštienos oda.  
• Kiaušinių tryniai (galima ne daugiau kaip 2 per savaitę).
• Sviestas, grietinė, grietinėlė, nenugriebtas pienas, riebus nenugriebto   pieno                jogurtas, majonezas.
• Riebūs sūriai (ypač fermentiniai).
• Padažai su sūriu, sviestu, grietine.
• Kremai, pyragaičiai, riebūs tortai, kakava, čipsai.
• Riebaluose keptas, saldus, sūrus maistas.

 Patariama  riboti

• Cukrų. Vietoj jo kartais galima vartoti cukraus pakaitalus (aspartamą ar kt.).
• Druską. Vietoj jos tinka citrinos rūgštis,
  kiti bedruskiai prieskoniai, mineralinė druska.

Rekomenduojami maisto produktai 

• Šaltųjų jūrų žuvys (skumbrė, tunas, silkė, jūrų lydeka, menkė, jūrų ešerys, plekšnė, uotas, lašiša, upėtakis ir t.t.) bei kitos jūrų gėrybės: moliuskai, kalmarai, vėžiagyviai, jūrų kopūstai ir kt. Tinka ir neriebios gėlavandenės žuvys.
• Vištiena, kalakutiena be odelės (ypač krūtinėlė), liesa jautiena,  triušiena.
• Augaliniai aliejai (ypač alyvų ir rapso). Tinka ir saulėgrąžų, kukurūzų, sojos, žemės riešutų, graikinių riešutų, medvilnės aliejai. Minkštas dietinis neriebus margarinas (be cholesterolio ir konservantų) – saikingai.
• Dviejų kiaušinių baltymai vietoj vieno trynio.
• Nugriebtas ar 1-1,5 proc. pienas ir gaminiai iš jo, liesa varškė, liesas sūris, pasukos, rūgpienis, jogurtas.
• Juoda rupių miltų  duona, ypač su grūdais, sėlėnomis. Avižiniai dribsniai, miežiai, grikiai, ryžiai, pupelės, žirneliai, lęšiai, oriniai kukurūzai, sojos produktai.
• Žaliosios daržovės (įvairios ir kuo daugiau: kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai, kaliaropės, salotos, porai, pankoliai, špinatai, šparagai, pomidorai, morkos, agurkai, svogūnai, česnakai ir kitos).
• Vaisiai (įvairūs ir kuo daugiau: obuoliai, bananai, slyvos ir kiti).
• Uogos (spanguolės, serbentai, agrastai ir visos kitos).
• Nestipri  arbatžolių arbata, nestipri kava, erškėtuogių, melisos bei kitos vaisių ar žolių arbatos.
• Šviežios vaisių ir daržovių sultys.
• Šarminiai mineraliniai vandenys, neprisotinti angliarūgšte.
• Vaisvandeniai be cukraus ir kofeino.

Dieta reikšminga, norint išvengti daugelio ligų ir gydant jas. Riebus maistas skatina kraujagyslių aterosklerozę. Pakeitus mitybos įpročius, galima sumažinti kraujo lipidų kiekį, o tuo pačiu – ir koronarinės širdies ligos riziką.