Stresas

STRESAS, DEPRESIJA IR PSICHOSOCIALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI 
 
Stresas – tai apsauginė organizmo būsena, reakcija į įvairius aplinkinio pasaulio dirgiklius. Didėjant gyvenimo tempui, daugėja konfliktinių situacijų, didėja psichoemocinė įtampa. Sudėtingi tampa žmonių tarpusavio santykiai.  Stresas - nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas, jo išvengti neįmanoma. Tačiau ne kiekvienas jis yra žalingas. Nedidelė trumpalaikė įtampa veikia netgi teigiamai: aktyvina gyvybines funkcijas, mobilizuoja veiklai, stimuliuoja, grūdina organizmą. Tačiau kai konfliktinės situacijos  kartojasi, kai nuolat nervinatės, jaučiate pastovią įtampą, susierzinimą, nerandate išeities iš susidariusios padėties,  psichoemocinė įtampa  tampa žalinga: sekina nervų sistemą, sukelia nerimą, depresiją, mažina organizmo atsparumą ligoms.  Didžiausi streso šaltiniai - nesutarimai šeimoje ir nesklandumai darbe.

Daugėja mokslinių įrodymų, kad psichosocialiniai veiksniai gali paskatinti ankstyvą aterosklerozės vystymąsi, padidinti miokardo infarkto ir staigios mirties  riziką nepriklausomai nuo standartinių rizikos veiksnių. Ryšys tarp psichosocialinių veiksnių ir aterosklerozės gali būti tiesioginis, per endotelio pažeidimą, ir netiesioginis, per poveikį tradiciniams rizikos veiksniams, tokiems kaip rūkymas, hipertenzija ir lipidų metabolizmas. Jie ne tik padidina pirmojo kardiovaskulinio įvykio riziką, pablogina prognozę, bet gali tapti gyvensenos keitimo ar gydytojo paskyrimų vykdymo kliūtimi.

Nustatyta, kad prasta socioekonominė padėtis, socialinio palaikymo stoka ar socialinė izoliacija, stresas darbe ir asmeniniame gyvenime, neigiamos emocijos, tokios kaip depresija, pyktis ir  priešiškumas didina  KŠL riziką, blogina jos klinikinę eigą ir pacientų prognozę. Psichoemocinę įtampą didina didelis gyvenimo tempas, konkurencija, daugybė neišspręstų problemų, nuolatinis persidirbimas, pervargimas, nemokėjimas pailsėti. Manoma, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti po didesnio susinervinimo reikia ne mažiau kaip 3 dienų.

Klinikinė depresija, depresiniai simptomai ir kitos neigiamos emocijos predisponuoja KŠL ir blogina prognozę.  Klinikinė depresija mažiausiai du kartus padidina didžiųjų koronarinių įvykių riziką. Ja sergantiems žmonėms žymiai dažniau įvyksta miokardo infarktas ar net staigi mirtis.
Gausėja įrodymų, kad depresiniai simptomai dažnesni moterims, nei vyrams. Stresas darbe, kai dideli reikalavimai neatitinka galimybių arba didelės pastangos nesulaukia įvertinimo, didina KŠL riziką. Nors tai būdinga abiems lytims, tačiau vyrai labiau reaguoja į patiriamą stresą darbe. Kenksmingos ir kai kurios darbo sąlygos – pamaininis darbas nereguliariomis valandomis, naktinis darbas taip pat didina KŠL riziką. Tam jautresnės moterys.
Konfliktai, krizės, ilgalaikis stresas šeimyniniame gyvenime labiau didina moterų KŠL riziką. 

Kiekvienas žmogus į sudėtingą situaciją reaguoja savaip. Įrodyta, kad stresas ypač žalingas tuomet, kai žmogus elgiasi pasyviai,  neieško optimalios išeities, nesistengia kontroliuoti įvykių, užsisklendžia savyje. Taigi yra pavojingas ne tiek pats stresas, kiek neteisingas reagavimas į jį.
Reagavimas į stresines situacijas labai priklauso nuo žmogaus charakterio. Pastebėta, kad širdies ligomis dažniausiai serga A tipo asmenybės: tai visada įsitempę, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, linkę į konfliktus žmonės. Jie  užsisklendę savyje, nelinkę pergyvenimais dalintis su kitais, dažnai kankinasi dėl neatliktų darbų, kartais pratrūksta pykčio priepuoliais, nemoka ilsėtis, atsipalaiduoti. Tokių žmonių kraujospūdis dažnai esti padidėjęs. Nervinė įtampa padidina kraujyje “streso” hormonų katecholaminų kiekį, sukelia kraujagyslių spazmą, trikdo kraujo lipidų pusiausvyrą. Dėl šių faktorių padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl didelės psichoemocinės įtampos gali ūmai sutrikti širdies veikla, netgi  įvykti staigi mirtis. Nuo to neapsaugoti net jauni žmonės, ypač vyrai.
Nuolat padidėjusi katecholaminų koncentracija kraujuje – savarankiškas rizikos veiksnys.

Kardiovaskulinės rizikos mažinimui būtinas psichosocialinių rizikos veiksnių išaiškinimas (depresijos, priešiškumo, socialinės izoliacijos, lėtinio streso darbe ir šeimoje, prastos socioekonominės padėties). Tam gali padėti apklausa, standartizuoti klausimynai ar specialisto konsultacija. Ypač svarbi KV rizikos mažinimo grandis - klinikinės depresijos išaiškinimas ir savalaikis medikamentinis gydymas.
Padėti sumažinti psichoemocinę įtampą gali įvairios nemedikamentinės priemonės, tačiau sunkiais atvejais skiriami vaistai (naujieji antidepresantai, trankviliantai, augaliniai raminantys preparatai).
   
Jeigu jaučiate nuolatinę įtampą, pabandykite išsiaiškinti, kokie svarbiausi Jūsų neigiamų emocijų šaltiniai. 
Surašykite visus nemalonius paskutiniųjų 12 mėnesių įvykius ir juos įvertinkite.Tikriausiai turėjote ne vieną stresinę situaciją.  Tai neišvengiama. Svarbu tai, kaip Jūs reagavote, kaip jautėtės.
Pabandykite prisiminti, kokia savijauta pastarąjį mėnesį Jus dažniausiai lydėjo:

  • jautėtės prislėgtas, nervingas ar įsitempęs; jautėte, kad sunkumų  susikrovė tiek, kad nebegalėsite įveikti;
  • o gal atvirkščiai - sėkmingai sprendėte atsiradusius sunkumus, buvote nusiteikęs optimistiškai.

Jeigu pastaruoju metu vyravo pesimistinės mintys,  bloga nuotaika, turite paieškoti kelių, kaip išeiti iš stresinės situacijos. Svarbiausia – išmokti racionaliai įvertinti problemą ir aktyviai ieškoti teigiamų sprendimo būdų . Taip elgdamiesi, apsaugosite organizmą nuo kenksmingų streso padarinių. Ir atvirkščiai, neišvengsite blogos savijautos, jeigu užsisklęsite savyje, pasyviai vilsitės, kad įvyks stebuklas ir problema pati savaime išsispręs; tapsite piktas, kerštingas arba ieškosite nusiraminimo daug valgydamas, rūkydamas, gerdamas alkoholį.

Padėti gali  fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika, hobi, miegas, vandens procedūros. Jeigu pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jis išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais. Šiuo metu yra labai gerų raminančių, nerimą šalinančių, depresiją gydančių preparatų, kurių šalutinis poveikis labai mažas.

Nė vienas iš mūsų neapsaugotas nuo psichoemocinės įtampos. Svarbiausia yra tinkamai reaguoti į stresinę situaciją ir aktyviai ieškoti išeities. Pats blogiausias kovos su stresu būdas – užsisklęsti savyje, tapti piktam, kerštingam arba pasinerti į depresijos liūną.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.