Rizikos veiksnių klasifikacija

Visi koronarinės širdies ligos rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes: valdomus ir nevaldomus.
   
I. Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti (modifikuojami):

•    rūkymas;
•    padidėjęs kraujospūdis;
•    padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;
•    cukrinis diabetas; sutrikusi gliukozės apykaita;
•    nesubalansuota mityba;
•    nutukimas, ypač pilvinis;
•    mažas fizinis aktyvumas;
•    stresas ir depresija;
•    padidėjęs kraujo krešumas, klampumas

II. Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti (nemodifikuojami):

•    rizikingas amžius (vyrams per 45 m., moterims – per  55 m.);
•    vyriška lytis;
•    paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos  artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 m.); 
•    jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).

Dauguma I-os grupės rizikos veiksnių susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nejudra, pastovi nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti. Kiti šios grupės veiksniai nustatomi laboratoriniais ar instrumentiniais metodais: padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, cukrinis diabetas, krešėjimo faktoriai. Su visais I-os grupės rizikos veiksniai galima kovoti. Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paciento pastangų, kitiems (diabetui, hipertenzijai, cholesteroliui) skirama specialių vaistų. Taigi nuo susirgimo galima apsisaugoti, sureguliavus  modifikuojamus rizikos veiksnius (mažinant kraujo riebalus, kraujospūdį, viršsvorį, daug judant ir t. t.) ir tvarkingai vartojant paskirtus vaistus.

Visame pasaulyje nuolat tiriamos koronarinę širdies ligą sukeliančios priežastys.  Kasmet nustatoma vis naujų rizikos veiksnių. Išaiškinta, kad blogai veikia  homocisteino perteklius kraujyje dėl folinės rūgšties ir vitamino  B12 stygiaus,  lipoproteino (a), apolipoproteino B perteklius ir apolipoproteino A stygius kraujyje, oksidacinis organizmo stresas, kurio metu atsiranda daug laisvųjų radikalų, infekcija, uždegimas ir t. t.

II-os grupės rizikos veiksnių (amžiaus, lyties, paveldimumo) paveikti negalime, jie, deja, nemodifikuojami.

Koronarine širdies liga dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Rizika vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų, ypač po menopauzės. Tačiau pastaruoju metu stebima kita tendencija: “jaunėjimas” – vis dažniau širdies infarktu suserga  jaunesni nei 45 metų vyrai bei moterys iki menopauzės. Jų rizika susirgti padidėja, jei kartu yra keli rizikos faktoriai (kraujo riebalų perteklius,  padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, kai kurių vaistų vartojimas, artimųjų giminių ankstyvos širdies ligos atvejai).

Svarbu ir lytis: 45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga žymiai dažniau, nei to paties amžiaus moterys. Moterys pradeda sirgti maždaug dešimčia metų vėliau, tačiau po menopauzės (išnykus mėnesinėms) sergamumo skirtumas ženkliai sumažėja, o vyresniame amžiuje (virš 65 metų) moterys prisiveja vyrus. Tai aiškinama moteriškųjų hormonų estrogenų apsaugos  kraujagyslėms išnykimu. 

Ypatingai svarbią reikšmę turi paveldimumas: rizika didesnė, jeigu vienas iš paciento tėvų, brolių ar seserų  anksti (vyrai iki 55, moterys iki 65 metų) susirgo koronarine širdies liga  ar nuo jos anksti mirė. Jeigu kuris nors iš pirmos eilės giminaičių turėjo padidėjusį kraujospūdį, didelė arterinės hipertenzijos tikimybė. Pasitaiko paveldimų lipidų apykaitos sutrikimo formų (heterozigotinė forma nustatoma vienam iš 400-500 populiacijoje, homozigotinė forma - žymiai rečiau). Paveldimumo, kaip ir lyties bei amžiaus, kol kas negalima pakeisti  (nors užsienyje jau pradėta širdies ligų genoterapija).  Jeigu Jūsų šeimoje kas nors sirgo širdies ar kraujagyslių ligomis, tai dar nereiškia, kad būtinai sirgsite ir Jūs.  Paveldėjimo įtaką galima sumažinti ir išvengti ligos, keičiant įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams jos išprovokuoti. 

Kartais sunku būna pasakyti, ar liga genetiškai paveldėta, ar atsirado dėl blogų šeimyninių įpročių. Įtakos čia gali turėti ne tik genetiniai faktoriai, bet ir iš kartos į kartą perduodami kenksmingi įpročiai: vaikai nesąmoningai mėgdžioja tėvų gyvenseną, tą patį mity¬bos būdą, fizinio aktyvumo apimtį, rūkymą, alkoholio vartojimą. Įpročio valgyti sūrų, riebų ar saldų maistą kartais sunku atsisakyti visą gyvenimą. 

Jeigu pacientui jau nustatyta viena iš aterosklerozinės kilmės ligų: koronarinė širdies liga, galvos smegenų išemija ar insultas, kojų arterijų susiaurėjimas - jis patenka į didžiausios rizikos grupę. Tai reiškia, kad aterosklerozė toli pažengusi ir gydytojo bei ligonio pastangos ją sustabdyti  turi būti dvigubai didesnės. Yra duomenų, kad, teisingai gydant, net toli pažengusią aterosklerozę galima sustabdyti.
Koronarinės širdies ligos kilmė yra daugialypė. Būtina įvertinti bendrąją paciento riziką. Rizikos veiksniai tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kito poveikį.

 Jeigu Jūsų rizika susirgti didelė, nedelsiant pradėkite ją mažinti.  Jeigu jau sergate, neleiskite ligai plėstis.