|
|
Rizikos faktoriai
Rizikos veiksnių įtaka koronarinės širdies ligos atsiradimui įrodyta seniai. Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau - nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei - endoteliui. Įvertinus daugybės tyrimų rezultatus, buvo suformuluota koronarinės širdies ligos išsivystymo “rizikos veiksnių hipotezė”. Terminas “rizika” kilęs iš prancūziško žodžio risque, o “rizikos veiksnys“, rodo neigiamą asmeninį ir aplinkos poveikį, paskatinantį aterosklerozę ir sukeliantį koronarinę širdies ligą. Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais moksliniais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Jie gali rodyti žmogaus paveldimuosius, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių - ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), kraujo riebalų arba lipidų perteklius kraujyje (dislipidemija). Be to, kraujagyslės daug greičiau pažeidžiamos, sergant cukriniu diabetu (cukralige), riebiai ir gausiai valgant, mažai judant, nutukus. Riziką padidina metabolinis arba neteisingos gyvensenos sindromas (jam būdingas pilvinis nutukimas, kraujospūdžio padidėjimas, kraujo riebalų pokyčiai). Neigiamos reikšmės turi lėtinis uždegiminis procesas orgnizme, įvairios infekcijos. Kuo didesnis kraujo krešumas ir klampumas, tuo didesnė širdies infarkto, smegenų insulto, kojų kraujagyslių trombozės rizika, tuo didesnis mirštamumas. Kraujo krešumą reguliuoja daugybė faktorių: krešėjimo ląstelės trombocitai, įvairūs krešėjimo faktoriai ir daugelis kitų. Įrodyta, kad kraujo krešumą didina rūkymas: rūkančiųjų kraujyje yra daugiau fibrinogeno, homocisteino. Dažnai žmonėms su sutrikusiu kraujo lipidų santykiu, padidėjusiu gliukozės kiekiu padidėja ir kraujo krešumas. Rizika labai padidėja jei tarp artimų giminių buvo anksti koronarine širdies liga susirgusių ar staiga mirusių. Koronarinės širdies ligos kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti “bendrąją” koronarinės širdies ligos riziką. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Yra specialių lentelių, kalkuliatorių, kompiuterinių programų, pagal kurias, žinant savo rizikos veiksnius, galima procentais apskaičiuoti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių liga arba nuo jos numirti per artimiausią laikotarpį. Europos kardiologų draugija 2003 metais pasiūlė specialią rizikos vertinimo sistemą SCORE, pagal kurią, žinant pagrindinius žmogaus rizikos veiksnius (amžių, kraujospūdį, rūkymą, cholesterolį) galima sužinoti procentinę tikimybę numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos per artimiausius 10 metų. Reikia labai rimtai susirūpinti savo sveikata, jei ši tikimybė didesnė nei 5 proc. |