Nutukimas

Daugelio tyrimų duomenimis koronarinės širdies ligos rizika tampriai susijusi su antsvoriu ir nutukimu. Tai vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių bei įvairių kitų ligų rizikos veiksnių. 

Ypač pavojinga, kai kūno masė viršija normalią >30 proc., kai riebalai kaupiasi aplink vidaus organus pilvo srityje,  kartu yra riebalų (lipidų) perteklius kraujyje ir  padidėjęs kraujospūdis. Kūno riebalų pasiskirstymas yra svarbus rodiklis, nes pacientų su pilviniu (vyriško tipo, centriniu, visceraliniu, ) nutukimu rizika yra pati didžiausia. Centrinis  nutukimas yra geresnis koronarinės rizikos prediktorius, nei paprasta kūno masė. Jo atveju  riebalai kaupiasi intraabdominaliai. Mažiau pavojingas poodinis (moteriško tipo, ginoidinis) nutukimas. 

  • Nutukimas labai apsunkina širdies darbą. 
  • Kiekvienas viršsvorio kilogramas padidina smulkiųjų kraujagyslių,  kuriomis širdis priversta pumpuoti kraują, ilgį maždaug 2 km. Širdžiai tai yra papildomas krūvis, ji padidėja, sustorėja jos sienelės.
  • Negydomas  sunkus nutukimas gali sukelti širdies nepakankamumą.
  • Nutukusiųjų kraujagysles greičiau pažeidžia aterosklerozė, dažniau susergama koronarine širdies liga, infarktu.
  • Dažnesni pavojingi širdies ritmo sutrikimai, staigios mirtys.
  • Esant viršsvoriui, dažnai būna ir padidėjęs kraujospūdis. Kartais vien kūno masės sumažinimas padeda sureguliuoti kraujospūdį be vaistų.
  • Sutrinka gliukozės apykaita. Žinomas ryšys tarp nutukimo ir antro tipo cukrinio diabeto.
  • Nutukusieji dažniau suserga kai kuriomis vėžio formomis (vyrai   storosios žarnos, prostatos; moterys   tulžies pūslės, krūties).
  • Suriebėja kepenys, sutrinka jų funkcija; tulžies pūslėje formuojasi akmenys.
  • Pažeidžiami sąnariai (ypač stuburo, klubų, kelių, čiurnų).
  • Pasunkėja plaučių funkcija, atsiranda dusulys.
  • Dažniau vargina kvėpavimo sutrikimai miegant (miego apnėja).
  • Nutukusiųjų tyrimus visuomet sunkiau atlikti ir įvertinti, juos sunkiau operuoti, atlikti narkozę,  blogiau gyja žaizdos.
  • Turintieji viršsvorį dažnai jaučia nepasitenkinimą savimi, psichologinę įtampą.
  • Nutukę žmonės gyvena trumpiau.

Nutukimo problemos nepavyksta išspręsti daugelyje išsivysčiusių šalių, ypač JAV.  Aktuali ji ir Lietuvoje.
 Nutukimo formų yra įvairių, tačiau bene dažniausia – alimentarinis (maistinis) nutukimas dėl netinkamos mitybos ir paveldimo polinkio tukti. Dažnai jis rodo žmogaus nesirūpinimą savo sveikata. Rečiau pasitaiko nutukimas dėl sutrikusios hormonus gaminančių liaukų veiklos, smegenų ligų. 

Taigi kūno masė priklauso nuo genetinių (paveldimų) faktorių, nuo  maitinimosi įpročių, medžiagų apykaitos,  energijos sunaudojimo, fizinio aktyvumo. Nutukusių tėvų vaikai dažnai taip pat būna nutukę.    
Vienodo ūgio ir panašaus amžiaus žmonės gali turėti įvairų kūno svorį dėl skirtingo sudėjimo, kaulų stambumo, raumenų išsivystymo.   Riebalai  žmonėms kaupiasi įvairiai: vieniems - daugiau po oda, kitiems - pilvo srityje. Ypač pavojingas pilvinis (centrinis, visceralinis) nutukimas. Jo metu daugiausia riebalų susikaupia vidaus organuose ir pilvo srityje. Pilvo viduje esantys intraabdominaliniai adipocitai yra metaboliškai aktyvios ląstelės, išskiriančios į kraują keliasdešimt biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių kraujospūdį, plazmos lipidus ir gliukozę, kraujagyslių funkciją, organizmo uždegiminę ir prokoaguliacinę būklę. 

Tokio tipo nutukimą  dažniau lydi širdies ir kraujagyslių ligos, jam ypač būdingi kraujo lipidų pokyčiai: trigliceridų pagausėjimas bei “gerojo” DTL cholesterolio sumažėjimas, gliukozės apykaitos sutrikimas, sumažėjusi kepenų fermentų galia skaldyti riebalus, arterinė hipertenzija, polinkis trombozėms.
Pilvinis nutukimas – neatsiejama metabolinio sindromo dalis.  Sergančiųjų šiuo sindromu koronarinės širdies ligos rizika ypač didelė. 
 
Idealu, kai vyro liemens apimtis ne didesnė kaip 94 cm, o moters – 80 cm. Tai pytikriai atitinka kūno masės indeksą 25 kg/m2. Ypač pavojinga, jei vyro liemens apimtis viršija 102 cm, o moters – 88 cm. Tuomet nustatomas pilvinio (visceralinio) tipo nutukimas. Kuo didesnis liemens ir klubų apimties santykis – tuo ryškesnis “pilvinis” nutukimas. Centrinio tipo nutukimui būdingas liemens/šlaunų santykis vyrams >1.0, moterims > 0.8.

Kaip įvertinti savo kūno masę? 
Tam reikia apsiskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI - kg/m2).  Kūno masė kilogramais padalijama iš ūgio metrais kvadratu:

KMI = kūno masė / ūgis2    
Suaugusiųjų kūno masės klasifikacija pagal kūno masės indeksą (KMI):
 < 18,5   -  sumažėjusi kūno masė;
 18,5-24,9 - normali kūno masė;
 25,0-29,9   - viršsvoris;
 30,0-34,9  -  I laipsnio nutukimas,
 35,0-39,9  -  II laipsnio nutukimas,
 > 40,0  - III laipsnio nutukimas.

Europos Aterosklerozės Draugijos siūlomi griežtesni KMI normatyvai: vyrams – 20,1-25,0;  moterims – 18,7-23,8. 
Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė rizika, ypač kai kūno masės indeksas didesnis kaip 30.
Svorį numesti yra būtina, jeigu  turite padidėjusį kraujospūdį, kraujo lipidų pokyčius (dislipidemiją), sergate širdies, sąnarių ligomis, diabetu, metaboliniu sindromu, podagra. Visais kitais atvejais – pageidautina. Lieknėti nėra lengva. Neteisingai parinkta metodika 75 95 proc. atvejų neduoda rezultato arba svoris vėl greit priauga.

Tiek pacientams su nustatyta KV liga, tiek ir didelės  rizikos žmonėms labai svarbu neturėti antsvorio ar jį mažinti. Nutukusiems pacientams (KMI > 30kg/m), turintiems antsvorį (KMI 25 –30 kg/m2), ir žmonėms su padidėjusiu intraabdominalinių riebalų kiekiu (kai liemens apimtis vyrams > 102 cm, moterims > 88 cm) būtinai reikia mažinti svorį.
Mažinant svorį svarbi tiek paties paciento motyvacija, tiek profesionali parama.
Vidutinis svorio prieaugis nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus  atspindi riebalų masės kaupimąsi. Kuo daugiau svorio priaugama su metais, tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika
 

Būtina pasirinkti saugią, patikrintą, kompleksinę metodiką:

  • susidaryti individualią laipsnišką programą;
  • jeigu yra lydinčios ligos, lieknėti prižiūrint gydytojui;
  • viršsvorį nesistengti sumažinti staiga;
  • tinkamai parinkti dietą;
  • reguliariai mankštintis;
  • nesirinkti pavojingų ar nepatikrintų metodikų, taip pat liuosuojančių, šlapimą varančių,  apetitą mažinančių vaistų - jie gali sukelti sunkias komplikacijas;
  • negalima liesėti badaujant.   

Svarbiausia yra tinkama mityba – nevalgyti riebiai, saldžiai,  gausiai, ypač vakarais (po 19 valandos), išskyrus liesą rūgpienį su rupios duonos rieke ar obuolį, nevalgyti skaitant, žiūrint televizorių, vengti čipsų, sausainių, saldainių, riešutų ir kitokių užkandžių,  alkoholio, nes jis – papildomas kalorijų šaltinis.  Esant padidėjusiam apetitui, prieš valgį galima išgerti vandens, nestiprios kavos, arbatžolių arbatos, linų sėmenų nuoviro. Dietą būtina derinti su fiziniu aktyvumu. Vien tik mankštinantis kūno masę sumažinti labai sunku, nes organizmas energijos kalorijas krūvio metu vartoja labai taupiai.

Labai sunkaus nutukimo atvejais, kai jokios priemonės nepadeda, galima aptarti chirurginį gydymą (skrandžio sumažinimo specialia juosta operaciją).  

Nutukimas ypač pavojingas, jeigu padidėjusi liemens apintis, jeigu Jūsų kraujyje yra per daug “blogojo” MTL cholesterolio ar trigliceridų, per mažai “gerojo” DTL cholesterolio, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs kraujospūdis. Toks derinys labai skatina aterosklerozę.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.