Moterys ir širdies ligos

Koronarinė širdies liga nuo seno laikoma viena svarbiausių vyrų sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Manyta, kad moterims širdies ligų pavojus mažesnis.

Tačiau pastaraisiais metais išsivysčiusiose šalyse koronarinė širdies liga tapo ne tik vyrų, bet ir vyresnio amžiaus moterų (ypač po menopauzės) svarbiausia mirties priežastimi, dažnesne, nei mirtis nuo vėžio. Maždaug viena iš keturių moterų miršta nuo koronarinės širdies ligos. Ši problema moterims tampa ne mažiau svarbi nei vyrams.

Anksčiau dauguma mokslinių koronarinės širdies ligos tyrinėjimų buvo atliekama tik vyrams. Ne visus gautus rezultatus galima pritaikyti ir moterims. Moterų koronarinės širdies ligos eiga skiriasi. Kai kurie rizikos veiksniai reikšmingi tik moterims.   

AMŽIUS

Moterys iki menopauzės (t.y. mėnesinių išnykimo) širdies ir kraujagyslių ligomis serga rečiau nei vyrai, išskyrus sergančiąsias cukriniu diabetu, turinčias “pilvinį” nutukimą, vartojančias hormonines tabletes ap¬saugai nuo nėštumo, daug rūkančias. Vidutinio amžiaus vyrai 3 – 4 kartus dažniau nei moterys serga koronarine širdies liga,  vyresnio amžiaus vyrai – 2 kartus dažniau nei moterys. Moterų sergamumas padi¬dė¬ja po menopauzės, kai sumažėja nuo aterosklerozės saugančių moteriškųjų hormonų estrogenų gamyba. Ankstyva menopauzė laikoma rizikos veiksniu. Perkopus 65 metus skirtumas tarp vyrų ir moterų sergamumo ženkliai sumažėja, o po 75  metų - moterys vyrus pralenkia.  Koronarinė širdies liga po menopauzės tampa svarbiausia moterų mirties priežastimi.

RŪKYMAS

Rūkymas - vienas svarbiausių rizikos veiksnių moterims, jis sustiprina kitų veiksnių neigiamą poveikį. Rūkančioms moterims menopauzė prasideda 1-2 metais anksčiau už nerūkančias. Jų kraujyje nustatomi mažesni estrogenų kiekiai. Tai aiškinama pagreitėjusiu  ovocitų senėjimu kiaušidėse, dėl ko sumažėja estrogenų gamyba. Įrodyta, kad estrogenai apsaugo nuo koronarinės širdies ligos. Be to, rūkant sutrinka kraujagyslių endotelio funkcija, jos linkusios spazmuoti, padidėja polinkis krešulių susidarymui. Pavojingas rūkymo derinys su kontraceptikais. Po menopauzės rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizika dramatiškai išauga.

PADIDĖJĘS KRAUJOSPŪDIS IR NĖŠTUMO HIPERTENZIJA 

Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis jauname amžiuje vyrams kiek didesnis. Su amžiumi jis laipsniškai didėja tiek vyrams, tiek moterims,  kiek greičiau - moterims. Penktą - šeštą gyvenimo dešimtmetį  kraujospūdis susilygina. Izoliuota sistolinė hipertenzija (tik sistolinio kraujospūdžio padidėjimas) dažnesnė moterims, ji vargina trečdalį vyresnių nei 65 metai moterų.   Padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) vyresnio amžiaus moterims statistiškai dažnesnis ir todėl, kad moterys ilgiau gyvena, o sergantys hipertenzija vyrai anksčiau išmiršta. Izoliuota sistolinė hipertenzija - tai svarbus vyresnių  moterų insulto ir koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys. Jį būtina koreguoti. 

 Hipertenzija pasitaiko 5-10 proc. visų nėštumo atvejų. Ne kiekviena  hipertenzija atsiranda dėl tų pačių priežasčių, kurios vėliau sukelia koronarinę širdies ligą. Kai kurios hipertenzijos formos būdingos tik nėštumui  ir pasireiškia trečiajame trimestre, kartais jos būna labai sunkios. Jeigu padidėjęs kraujospūdis buvo ir iki nėštumo (moteris apie tai gali nežinoti), tai - greičiausia pirminė hipertenzija, kuri išliks ir po gimdymo. Yra tyrimų, rodančių nėštumo hipertenzijos ryšį su vyresniame amžiuje atsirandančia koronarine širdies liga. Visos moterys, nėštumo metu turėjusios aukštą kraujospūdį,  po gimdymo turėtų būti reguliariai tikrinamos. Nėštumo hipertenzijai gydyti tinka toli gražu ne visi vaistai. Kai kurie jų žalingi vaisiui. Saugiai galima skirti metildopą , labetalolį, kai kuriuos kitus.

CUKRINIS DIABETAS

Diabetas moterims yra dar stipresnis rizikos veiksnys nei vyrams. Sergančių diabetu moterų mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos 3-7 kartus didesnis nei nesergančių juo vyrų. Tai paaiškinama tuo, kad diabetas apsunkina kitus rizikos veiksnius, susilpnina apsauginį estrogenų poveikį. Nėštumo metu atsiradęs gliukozės kiekio padidėjimas taip pat yra rizikos veiksnys. Daugiau nei trečdaliui tokių moterų vėliau išsivysto II tipo diabetas. Po gimdymo joms turi būti reguliariai tikrinama gliukozės tolerancija.

DISLIPIDEMIJA

Dislipidemija - labai reikšmingas rizikos veiksnys abiems lytims.  Moterims žalingas “blogojo” MTL cholesterolio, trigliceridų kiekio padidėjimas, tačiau ypatingai – “gerojo” DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas. Moterų DTL cholesterolio kiekis paprastai didesnis nei vyrų. Jo apsauginis poveikis iš dalies lemia mažesnį jaunų moterų sergamumą koronarine širdies liga.
Trigliceridų ir sumažėjusio DTL cholesterolio kiekio derinys ypač pavojingas moterų koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys. Toks derinys būdingas moterims, turinčioms vyriško tipo pilvinį nutukimą, cukrinį diabetą, gliukozės tolerancijos sutrikimą, metabolinį sindromą.

ANTSVORIS IR NUTUKIMAS

Ištyrus per 120 tūkst. moterų nuo 30 iki 55 metų amžiaus, paaiškėjo, kad koronarinės širdies ligos rizika tris kartus didesnė toms, kurių kūno masės indeksas didesnis kaip 29 (lyginant su kūno masės indeksu, mažesniu kaip 21). Tai lemia  padidėjęs nutukusiųjų kraujospūdis, lipidai, bloga gliukozės tolerancija.
 Dar didesnę reikšmę nei nutukimo laipsnis turi riebalų kaupimosi pobūdis: ypač pavojingas “pilvinis”, arba “obuolio” tipo nutukimas. Tokiam nutukimui būdingas padidėjęs liemens ir klubų apimties santykis. Geriausia, kai moters liemens apimtis neviršija 80 cm. Rizika didelė, kai liemens apimtis didesnė nei 88 cm.
Dažna moterų nutukimo priežastis – gausus saldumynų ir kitų angliavandenių vartojimas.

KONTRACEPTINIAI VAISTAI

Jaunoms nerūkančioms moterims, vartojančioms kontraceptikus (hormoninius nuo nėštumo saugančius vaistus),  bendroji rizika yra nedidelė. Tačiau kontraceptikų ir gausaus rūkymo derinys vyresniame amžiuje gali labai padidinti koronarinės širdies ligos, ypač infarkto,  riziką. Šie vaistai padidina MTL cholesterolio, sumažina DTL cholesterolio kiekį kraujyje, padidina kraujospūdį ir skatina krešulių susidarymą. Kontraceptinių vaistų vartojimas praeityje rizikos nedidina, nes, juos nutraukus, neigiamas poveikis greitai išnyksta. 

MENOPAUZĖ IR HORMONUS PAKEIČIANTIS GYDYMAS  

Vidutinio amžiaus moterų sergamumas koronarine širdies liga po menopauzės (mėnesinių išnykimo) dramatiškai padidėja. Priežastis -  kiaušidžių hormonų estrogenų sumažėjimas ir jų apsauginio poveikio susilpnėjimas. Tai patvirtina moterų, kurioms ankstyvame amžiuje buvo pašalintos abi kiaušidės ir po to nepaskirtas hormonus pakeičiantis gydymas, stebėjimai. Šios moterys,  lyginant su bendraamžėmis, gerokai anksčiau susirgo koronarine širdies liga. Akivaizdu, kad ankstyva menopauzė padidina koronarinės širdies ligos riziką. 

Terminas “menopauzė” nusako visišką mėnesinių išnykimą. Ji galutinai patvirtinama, jei mėnesinės neatsiranda bent 12 mėnesių. Natūrali menopauzė prasideda įvairiame amžiuje. Vidutinis amžius Vakarų šalyse - 50 metų. Jis gali svyruoti nuo 35 iki 59 metų. Daugybė varginančių simptomų iki menopauzės ir po jos susiję su estrogenų mažėjimu. Koronarinės širdies ligos rizika taip pat priklauso nuo estrogenų kiekio kraujyje. 

Nuo seno hormoniniai preparatai skiriami palengvinti klimakterinio periodo negalavimus: karščio pylimą, prakaitavimą, nuotaikų svyravimus, psichologinius sutrikimus. Ilgalaikis gydymas hormonais apsaugo nuo kaulų išretėjimo ir kaulų lūžių vyresniame amžiuje. Anksčiau buvo manyta, kad hormonus pakeičiantis gydymas  patikimai apsaugo nuo koronarinės širdies ligos, tačiau naujausi tyrimai to nepatvirtino.     
Prieš paskiriant hormonus pakeičiantį gydymą, būtina įvertinti privalumus ir galimą riziką.
 
Gydymo hormonais privalumai:
•    palengvina negalavimus: karščio pylimą, prakaitavimą, nemigą;
•    sumažina psichologinius sutrikimus, dirglumą, nerimą, depresiją;
•    palengvina šlapimo ir lytinių organų negalavimus: gleivinės sausumą ir išplonėjimą, skausmą ir perštėjimą;
•    apsaugo nuo kaulų išretėjimo (osteoporozės), o vėliau - ir nuo kaulų lūžių.

Gydymo hormonais rizika. Mūsuose paplitusi krūties ar gimdos gleivinės vėžio baimė nepagrįstai išpūsta ir yra atėjusi iš tų laikų, kai buvo vartojamos didelės nesubalansuotos hormonų dozės. Šiuolaikiniuose vaistuose hormonų dozės labai mažos, jų šalutiniai poveikiai labai reti.

Prieš paskiriant hormoninius vaistus, moterys kruopščiai ištiriamos, įvertinamos visos esamos ir persirgtos ligos.

Ligos, kurių atvejais hormonais turi būti gydoma atsargiai:
•    persirgta giliųjų venų trombozė;
•    persirgta plaučių tromboembolija ar insultas;
•    cukrinis diabetas;
•    tulžies pūslės akmenligė;
•    kepenų ligos;
•    endometriozė.
   
Ligos, kuriomis sergant, hormonus pakeičiantis gydymas neskiriamas:
•    gimdos gleivinės ar krūties vėžys;
•    neaiškios kilmės gimdos kraujavimai ar krūties dariniai;
•    esantis ar įtariamas nėštumas;
•    ūminė kepenų liga su nenormaliais kepenų rodikliais;
•    ūminis širdies infarktas, plaučių tromboembolija ar giliųjų venų trombozė.

Koronarinė širdies liga po menopauzės tampa svarbiausia moterų mirčių priežastimi. Svarbiausias būdas jai išvengti – sveika gyvensena, visų rizikos veiksnių nustatymas ir griežtas koregavimas.

(„Mažinkime širdies ligų riziką“, Žaneta Petrulionienė, 2005).