Koronarinės širdies ligos požymiai

Dažniausia aterosklerozės komplikacija – koronarinė (išeminė) širdies liga. Širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos yra jautriausios ateroskleroziniam pažeidimui.  Liga gali pasireikšti dvejopai – iš lėto krūtinės angina (stenokardija) arba staiga – miokardo (širdies raumens) infarktu ar staigai mirtimi.  
Jei liga prasideda iš lėto, fizinio ar emocinio krūvio metu atsiranda nemalonūs pojūčiai už krūtinkaulio, verčiantys sustoti ir pailsėti. Taip atsitinka todėl,  kad smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Deguonies stygiaus dėl kraujagyslių susiaurėjimo sukelti nemalonūs pojūčiai vadinami krūtinės angina arba stenokardija. Tai gali būti spaudimo, smaugimo, deginimo  jausmas, skausmas, prasidedantis už krūtinkaulio, kartais plintantis į visą krūtinę, kairįjį petį, ranką, apatinį žandikaulį, po duobute. Gali trūkti oro, išpilti šaltas prakaitas, padidėti kraujospūdis, padažnėti  širdies plakimas, atsirasti baimės jausmas. Dažniausiai sustojus ir pailsėjus jutimai po kelių minučių praeina. Krūtinės angina – svarbiausias koronarinės  (išeminės) širdies ligos požymis,  leidžiantis įtarti koronarinių arterijų susiaurėjimą.

Deja, labai dažnai liga pasireiškia netikėtai – staiga atsiradusiu stipriu skausmu už krūtinkaulio, kurį gali lydėti visi minėti požymiai. Priepuoliai gali prasideda ramybėje, ypač paryčiais, žmogui bundant. Sunkiausias komplikacijas sukelia visiškas kraujagyslės užsikimšimas trombu. Skausmui užtrukus ilgiau nei 20 minučių ir nespėjus trombo pašalinti gali įvykti širdies infarktas – būklė, kai tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir nustoja dirbusi.

Labai dažnai infarktas ištinka be jokių perspėjančių ženklų, lyg ir niekuo nesirgusiam žmogui. Garsaus Framinghamo tyrimo duomenimis pirmasis koronarinės širdies ligos pasireiškimas 62 proc. vyrų ir 46 proc. moterų būna iš karto miokardo infarktas arba staigi mirtis.  

Nustatyta, kad širdies infarktą sukelia nebūtinai pačios didžiausios aterosklerozinės plokštelės. Pavojingiausios yra nedaug spindį siaurinančios, bet lengvai pažeidžiamos, nestabilios plokštelės: jos minkštos, su didele riebaline šerdimi, plonu dangalu, daugybe uždegiminių ląstelių. Spindį gali siaurinti visai nedaug. Dėl menkiausios priežasties (pavyzdžiui, po fizinio darbo ar emocinio susijaudinimo, pakilus kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui) plokštelė traumuojama, jos dangalas įplyšta. Tuomet pro plyšį į kraujagyslės spindį pasipila lipidai (riebalai), ties įtrūkimu  ima lipti krešėjimo ląstelės – trombocitai. Prisidėjus dar ir fibrinui, susiformuoja trombas (krešulys). Kai jis nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės spindžio, susergama nestabiliąja krūtinės angina arba negiliu širdies infarktu (be Q bangos elektrokardiogramoje). Sluoksniuotoms trombinėms-riebalinėms masėms visiškai užkimšus koronarinės kraujagyslės spindį, įvyksta gilus širdies infarktas (tai rodo atsiradusi Q banga elektrokardiogramoje). 

Laiku  nesuskubus atverti kraujagyslę krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus praplėsti per kateterį  specialiu balionėliu, miokardo  infarktas gali baigtis mirtimi arba visam laikui likti nedirbantis širdies raumens randas. Nukentėjusi širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. 

Ūminis miokardo infarktas dabar gydomas moderniausiomis priemonėmis. Svarbu, kad laiko tarpas nuo skausmo pradžios iki atvežimo į ligoninę būtų kuo trumpesnis. Tuomet ligonį pavyksta išgelbėti.  

Pajutus pirmuosius širdies negalavimo požymius (nemalonius jutimus už krūtinkaulio fizinio krūvio metu) būtina kreiptis į gydytoją. Diagnozei nustatyti atliekami tyrimai: elektrokardiograma, širdies tyrimas ultragarsu (echokardioskopija), krūvio mėginys (dviračiu, bėgančiu takeliu arba lašinant į veną specialius vaistus). Šie tyrimai leidžia įtarti koronarinių arterijų susiaurėjimus ir patvirtinti krūtinės anginos diagnozę. Tinkamai gydant, galima išvengti infarkto.

Koronarinių arterijų susiaurėjimus ir užsikimšimus tiksliai galima pamatyti atliekant specialų tyrimą - koronarografiją. Jis dar vadinamas širdies zondavimu ir atliekamas ligoninėje. Tuo tikslu rentgeno operacinėje per šlaunies arteriją į koronarines arterijas suleidžiama kontrastinės medžiagos, kuri rentgeno pagalba ekrane leidžia apžiūrėti visus pažeidimus. Dažniausiai randama susiaurėjusi svarbi priekinė nusileidžianti kairiosios koronarinės arterijos šaka. Dėl to ji kartais vadinama “likimo” arba “našlių” arterija.

Rečiau pažeidžiama dešinioji koronarinė arterija, gaubiančioji kairiosios koronarinės arterijos šaka ar kairiosios koronarinės arterijos kamienas (tai ypač pavojinga).  Jeigu įmanoma, susiaurėjimas išplečiamas specialiu balionėliu. Tai vadinama angioplastika. Dažnai į pažeistą vietą įstumiamas stentas, t.y. specialus mažas karkasas, neleidžiantis kraujagyslei subliūkšti. Dabar sukurta specialiais vaistais impregnuotų stentų, kurių susiaurėjimo tikimybė ypač maža. Po tokių procedūrų turi būti koreguojami rizikos veiksniai, skiriami vaistai, apsaugantys nuo pakartotino kraujagyslės siaurėjimo ir tolimesnio aterosklerozės progresavimo. 

Kartais randamos stipriai pažeistos visos 3 pagrindinės koronarinės arterijos. Plėsti kraujagysles balionėliu jau būna per vėlu, todėl atliekama šuntavimo operacija – prisiuvamos apeinamosios jungtys kraujo pritekėjimui iš aortos į tas širdies raumens vietas, kurios kenčia dėl koronarų susiaurėjimo. 

Jeigu po procedūros ar operacijos rizikos veiksniai išlieka, nevartojami vaistai, aterosklerozė vystosi toliau: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gresia pakartotinis infarktas, staigi mirtis, vėl vargina krūtinės angina, tenka kartoti sudėtingas brangiai  kainuojančias procedūras, atlikti sunkias operacijas, gresia širdies nepakankamumas. Ligos paūmėjimams reikšmės turi aterosklerozinių plokštelių progresavimas ir ypač ūminė kraujagyslės spindžio trombozė. 
 

Aterosklerozė pažeidžia ne tik koronarines arterijas.  Pažeidus galvos smegenų arterijas, gresia insultas, kojų kraujagysles - vargina kojų skausmai, pirštų apmirimas, šlubčiojimas. Stambiausios organizmo kraujagyslės - aortos - pažeidimas gali baigtis jos išsiplėtimu, plyšimu ir mirtimi.

Anksčiau aterosklerozė buvo tapatinama su organizmo senėjimu. Tačiau ne  visiems žmonėms ji plinta vienodai greitai, kai kuriems iki žilos senatvės arterijos lieka pakankamai elastingos. Lemiamos reikšmės turi paveldimumas ir įvairūs rizikos veiksniai, kurių yra per 200, bet ne visi jie vienodai žalingi. Kalbėsime apie tuos rizikos veiksnius, kurių ryšys su  širdies ir kraujagyslių ligomis įrodytas moksliniais tyrimais. Išskiriami 3 pagrindiniai  rizikos veiksniai  -  rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir kraujo riebalai (lipidai). Pagal žalingumą kraujagyslėms jiems prilyginamas ir cukrinis diabetas (cukraligė). Visi  rizikos veiksniai tarpusavyje persipynę ir stiprina  vienas kito neigiamą poveikį.    

Aterosklerozei stabdyti jau sukurta efektyvių vaistų.  Paaiškėjo, kad  jų poveikis dažnai pranoksta lūkesčius. Sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau ir genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui. 

Taigi nuo aterosklerozinio proceso pradžios iki momento, kai širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos  spindis visiškai užsikemša, praeina  keli etapai: 
•    arterijoje susiformuoja aterosklerozinė plokštelė, siaurinanti spindį; 
•    nestabili plokštelė tampa nelygi, įplyšta; 
•    plokštelės paviršiuje, dažnai ties įplyšimu, susidaręs kraujo krešulys  galutinai užkemša kraujagyslės spindį – kraujotaka nutrūksta. Tam tikra širdies raumens dalis nebegauna deguonies, ji  apmiršta. Įvyksta širdies infarktas.