Gydomosios perkateterinės koronarų intervencijos ir chirurginis gydymas

Krūtinės angina sergančiam pacientui paprastai atliekami krūvio mėginiai dviračiu (veloergometrija), bėgančiu takeliu (tredmilo mėginys) arba lašinant į veną specialių vaistų. Tam tikri pakitimai elektrokardiogramoje ar echokardiogramoje mėginio metu leidžia įtarti  koronarinių arterijų susiaurėjimą.

Pagal tai sprendžiama apie koronarografijos (širdies zondavimo) tikslingumą. Koronarografijos metu rentgeno operacinėje per kateterį į koronarines arterijas suleidžiama kontrasto ir rentgeno pagalba tiksliai nustatomas susiaurėjimų laipsnis bei lokalizacija. 
Kai kuriuos koronarinių arterijų susiaurėjimus galima išplėsti specialiu balionėliu.

Tai vadinama  perkateterine koronarinių arterijų angioplastika (PTKA). Balionėlis kateteriu per šlaunies kraujagyslę  įstumiamas  į susiaurėjusią arterijos vietą ir pripučiamas - kartais net kelis kartus, po to ištraukiamas. Plėtimai sėkmingiausi, kai pažeista tik viena kraujagyslė, kai susiaurėjimas prieinamoje vietoje ir nesukalkėjęs. Tačiau tobulėjant technikai, plečiami ir daugybiniai susiaurėjimai. Po koronarinės kraujagyslės plėtimo pacientas turi griežtai laikytis specialių rekomendacijų, kad angioplastikos efektas ilgai išliktų. 

Stentai - tai cilindro formos tinkleliai, kurie susiaurėjusią koronarinės arterijos vietą išplečia ir neleidžia jai subliūkšti (44 pav.). Stentai įstumiami kateteriu rentgeno kontrolėje. Stentavimui tinka ne visi susiaurėjimai. Naujausi stentai impregnuojami specialiais vaistais, saugančiasis nuo stentų siaurėjimo. Kuo toliau, tuo daugiau plėtimų (angioplastikų) baigiasi stentavimu.

Blogiausiu atveju, kai pažeistos visos koronarinės arterijos, kai susiaurėjimai daugybiniai ar nebegalima jų išplėsti, atliekama apeinamųjų jungčių operacija (aortokoronarinis šuntavimas). Tarp aortos ir pažeistos koronarinės kraujagyslės (žemiau susiaurėjimo) suformuojamos papildomos kraujagyslinės jungtys, aprūpinančios badaujantį širdies raumenį krauju aplinkiniu keliu. Jungtys suformuojamos arba iš kojų venų, arba iš vidinių arterijų (pastaruoju metu šis būdas dažnesnis ir patikimesnis). Apeinamųjų jungčių skaičius priklauso nuo pažeistų koronarinių arterijų ir susiaurėjimų  skaičiaus. Jų gali būti nuo vienos iki keturių ar daugiau. Po operacijos ligoniai turi pastoviai vartoti kraujo krešumą mažinančius vaistus.

Angioplastika ir stentai išplečia susiaurėjusią kraujagyslę, tačiau nesustabdo aterosklerozės progresavimo ir neapsaugo nuo jos plitimo į kitas kraujagysles. Po procedūrų tenka reguliariai tęsti profilaktines priemones, ir taip išsaugoti išplėstą koronarinę arteriją ir neleisti susiaurėti  kitoms.