Aterosklerozės eiga

Aterosklerozė - nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo  procesas.

Aterosklerozė vadinama svarbiausia Vakarų pasaulio mirčių priežastimi. Ji – pagrindinė ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų bei kojų kraujagyslių susirgimų priežastis. Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias  kraujagysles - arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos koronarinėse, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje.

Laipsniškas aterosklerozės vystymasis vadinamas aterogeneze. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, nebyliai prasidedantis jau antrame-trečiame gyvenimo dešimtmetyje. Veikiamas paveldimumo ir gyvensenos veiksnių jis tyliai dešimtis metų progresuoja. Pradinėse stadijose dažniausiai nesukelia jokių skundų.

Dažnai liga apie save praneša netikėtai, kai procesas jau toli pažengęs: krūtinės angina (stenokardija), miokardo infarktu, galvos smegenų insultu, kojų skausmais ar gangrena, staigia mirtimi. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę sutrikdantis  krešulys (trombas). Šis procesas vadinamas aterotromboze. Aterosklerozė progresuoja dešimtmečiais, o trombas gali susiformuoti per keliolika minučių ir staiga sukelti infarktą arba insultą. 

Aterosklerozės progresavimui paaiškinti buvo sukurta įvairiausių teorijų. Pastaruoju metu laikomasi „imuninio-uždegiminio kraujagyslės atsako į pažeidimą” teorijos. Rizikos veiksniai (pagausėjęs cholesterolis ar gliukozė, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, infekcija, uždegimas, stresas ir kt.) nuolatos atakuoja kraujagysles iš vidaus.

Nustatyta, kad anksčiausiai nukenčia vidinis kraujagyslių dangalas, vadinamas endoteliu. Sveikas endotelis – tai apsauginis barjeras tarp kraujo tėkmės ir kraujagyslės sienelės, neleidžiantis prasiskverbti į ją kraujo riebalams, uždegiminėms ląstelėms (makrofagams, T-limfocitams), prilipti trombams. Sužalotas rizikos veiksnių endotelis netenka apsauginės funkcijos, tampa lipnus ir pralaidus. 

Jeigu kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesnius arterijos sluoksnius, ten  oksiduojamas ir “suryjamas”  makrofagų. Susiformuoja ankstyvasis  aterosklerozinis pažeidimas - riebalinė dėmė arba ruoželis. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairiausios ląstelės, jungiamasis audinys, kalcis - formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Ilgainiui plokštelė vis labiau siaurina arterijos spindį ir trukdo tekėti kraujui. 

Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas - cholesterolis) ir fibrozinis dangalas, skiriantis plokštelę nuo pratekančio kraujo. Anksčiau buvo manyta, kad aterosklerozė – kraujagyslės spindžio liga.

Dabar žinoma, kad pradžioje aterosklerozinės plokštelės auga ekscentriškai, sienelėje, nesiaurindamos spindžio, dėl to žmogus gali nieko nejausti iki pat plokštelės plyšimo ir spindžio trombozės. Tik vėlesnėse stadijose, nebegalėdamos plėstis sienelėje, jos ima augti į spindį. Tai buvo įrodyta kraujagysles iš vidaus apžiūrint mažais ultragarsiniais davikliais.