Aterosklerozę stabdantys vaistai

LIPIDŲ KIEKĮ KRAUJYJE MAŽINANTYS  (ATEROSKLEROZĘ  STABDANTYS) VAISTAI 

Dauguma širdies ligų gydymui skirtų vaistų veikia simptomiškai: praplečia kraujagysles, malšina skausmą, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą, mažina deguonies poreikį širdies raumenyje. Tačiau jie neveikia ligos priežasties, neslopina aterosklerozės progresavimo. 

Sustabdyti aterosklerozę, apsaugoti nuo širdies infarkto ar insulto padeda lipidų kiekį mažinantys vaistai. Jie pasižymi įvairialypiu poveikiu: ne tik gydo dislipidemijas, bet ir teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, daro jas ne tokias pažeidžiamas, slopina uždegimą, trombų formavimąsi.

Lipidus mažinantys vaistai yra kelių grupių: 1) cholesterolio sintezės inhibitoriai, arba statinai; 2) fibratai, 3) tulžies rugščių surišikliai, arba rezinai; 4) nikotininės rūgšties dariniai, 5) selektyvūs cholesterolio absorbcijos inhibitoriai (ezetimibas), 6) omega-3 riebalų rūgštys.
Šių grupių vaistai skirtingai veikia įvairius kraujo lipidus. Skiriami atsižvelgiant į tai, kas vyrauja - cholesterolis ar trigliceridai. Skiriasi ir šių vaistų efektyvumas, šalutiniai poveikiai, vartojimo schemos.

Pagrindinė ir daugiausia įrodymų turinti lipidų kiekį mažinančių vaistų klasė yra statinai. Jie yra pirmojo pasirinkimo vaistai visais hipercholesterolemijos atvejais (rosuvastatinas, atorvastatinas, simvastatinas, pravastatinas, fluvastatinas, lovastatinas). Statinai (HMG-KoA reduktazės inhibitoriai) slopina cholesterolio sintezę kepenyse, kuri aktyviausia būna naktį.  Statinai efektyviausi, esant padidėjusiam bendrajam ir MTL cholesteroliui. Kiek silpniau mažina trigliceridų kiekį ir didina DTL cholesterolio kiekį (efektyvesni – ilgo veikimo rosuvastatinas ir atorvastatinas). Šie vaistai skiriami atlikus pilną lipidogramą ir įvertinus kepenų fermentų būklę. Geriausia juos skirti vakare. Keičiant vieną statiną kitu, reikia adaptuoti dozę, nes statinai savo lipidus mažinančiu efektyvumu gerokai skiriasi. Statinai ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet stabilizuojančiai veikia pačią kraujagyslės sienelę (pleotropinis poveikis), mažindami bendrąjį ir kardiovaskulinį mirtingumą. Svarbiausi nelipidiniai (pleotropiniai) statinų poveikiai: aterosklerozinę plokštelę stabilizuojantis, antioksidacinis, priešuždegiminis ir antitrombozinis. Pagal tarptautines rekomendacijas statinai pradedami skirti stacionare tuoj pat po bet kurio ūminio koronarinio įvykio (miokardo infarkto, nestabilios krūtinės anginos), po atliktos koronarinių arterijų plėtimo ar stentavimo procedūros. Statinai taip pat pradedami nedelsiant nustačius stabiliąją krūtinės anginą. Geri rezultatai gydant statinais ir sergančiuosius cukriniu diabetu.

Daugybė klinikinių tyrimų įrodė lipidų kiekį mažinančių vaistų statinų naudą pirminėje ir antrinėje prevencijoje. Juos vartojant  prailgėjo išgyvenamumas tiek vidutinio amžiaus, tiek ir senyviems žmonėms, gydant tiek sunkią dislipidemiją, tiek ir lengvą. Išsamiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad  šie vaistai stabdo aterosklerozę,  apsaugo nuo širdies infarkto,  galvos smegenų insulto, pailgina pacientų gyvenimą,  atitolina mirtį. Juos vartojant, žymiai rečiau prireikia sudėtingų koronarinių arterijų plėtimo procedūrų (angioplastikų) ar apeinamųjų jungčių operacijų. Statinai yra saugūs ir gerai toleruojami vaistai, šalutiniai poveikiai reti. Šie vaistai neskiriami sergantiesiems  sunkiomis kepenų ligomis, nėščiosioms, vaikams, atsargiai derinami su kitais lipius mažinančiais vaistais.

Hipertrigliceridemijai gydyti tinka mikronizuoti fibratai. Šie vaistai stipriai mažina padidėjusį trigliceridų kiekį. Silpniau mažina bendrojo cholesterolio, MTL cholesterolio kiekį. Labai gerai padidina DTL cholesterolio kiekį. Suaktyvina  fermentą, kuris skatina lipidų skilimą (lipoproteinlipazę).  Šalutiniai poveikiai reti. Efektyviausi ir saugiausi – naujosios kartos  prailginto veikimo, mikronizuoti preparatai, pavyzdžiui, fenofibratas (Lipanthyl 200M).  Vaistai vartojami kapsulėmis 1 kartą per dieną, geriausia po pusryčių.  Neskiriami sergant sunkiomis kepenų ligomis, tulžies pūslės akmenlige, sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu. Atsargiai derinami su statinais dėl galimos sąveikos.

Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi trigliceridus mažinančiu poveikiu ir gali būti skiriamos kaip papildoma priemonė.  Omega-3 riebalų rūgštys gerai mažina trigliceridų kiekį. Padidina “gerojo” DTL cholesterolio kiekį. Slopina lipidų sintezę kepenyse. Šiuo preparatu tinka papildyti statinus ar fibratus, kai šie nepakankamai efektyviai sumažina trigliceridų kiekį. Be trigliceridus mažinančio poveikio mažina kraujo krešėjimą (slopina trombocitų sulipimą), uždegimą, ritmo sutrikimus. Naujausi tyrimai rodo, kad sumažina širdies infarkto ir staigios mirties riziką. Kai pacientas vartoja kitus krešėjimą mažinančius vaistus, gali paskatinti kraujavimą. Trigliceridų kiekio mažinimui omega 3-riebalų rūgščių skiriama 4-6 gramai per dieną.

Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai (slopintojai) – nauja lipidų kiekį mažinančių vaistų grupė. Savitas veikimo mechanizmas: plonosiose žarnose slopina maistinio ir tulžies rūgščių cholesterolio atgalinę absorbciją į kraują. Vienintelis atstovas - Ezetimibas (Ezetrolis). Saikingai mažina bendrojo, MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį, didina DTL cholesterolio kiekį. Nereikšmingi šalutiniai reiškiniai. Tai rezervinis preparatas, tinka saugiai derinti su statinais, sustiprina pastarųjų poveikį.
Tulžies rūgščių surišikliai ir nikotininės rūgšties dariniai skiriami retai dėl mažesnio efektyvumo ir šalutinių reiškinių gausos.

Kai kuriems pacientams turi būti taikomas gydymas deriniais. Vaistų derinimas  – svarbi problema keliomis ligomis sergantiems, ypač vyresnio amžiaus, pacientams. Tokie ligoniai reikalauja ypatingos gydytojo priežiūros. Kai kuriems pacientams lipidus mažinančio gydymo tikslas nepasiekiamas net taikant maksimalias vaistų derinių dozes. Bet vis tiek gydymas bus naudingas tiek, kiek bus sumažintas cholesterolis. Gydant antilipidiniais vaistais, ypač skiriant jų derinius vyresnio amžiaus žmonėms, reguliariai  tikrinami kepenų fermentai ir kreatinkinazė kraujyje.

Labai sunkių dislipidemijų atvejais, kai nepadeda vaistai, atliekamos plazmaferezės procedūros. Tarp procedūrų atsargiai skiriami stipriai veikiantys statinai ar statinų, fibratų, omega-3 riebalų rūgščių deriniai.
Kiti gausiai reklamuojami cholesterolį mažinantys preparatai, įvairūs maisto papildai ne visuomet gerai ištirti klinikiniuose tyrimuose ir nepakankamai efektyvūs. Prieš pasirenkant vaistą būtina pasitarti su gydytoju.

Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m.