Aukštas kraujo spaudimas

Kas ketvirto‑penkto suaugusio žmogus kraujagyslėse, vadinamose arterijomis, kraujos­pūdis yra padidėjęs.  Tai vadinama arterine hipertenzija. Arterijos maitina gyvybiškai svarbius organus, todėl kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies liga ar galvos smegenų kraujagyslių liga.

Jeigu kartu yra ir kitų rizikos veiksnių (kraujo riebalų pagausėjimas, rūkymas) - pavojus dar padidėja. Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, viršsvoris. Įtakos turi paveldėtas polinkis hipertenzijai.       

Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes gana gerai  jaučiasi. Skundai papras­tai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami.

Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai gydyti.

Prieš tai Jūs turi te nerūkyti, negerti stiprios kavos, būti pailsėjęs bent 5, o dar geriau 10-15 mi nučių, nevartojęs kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje).

Kaip matuoti kraujospūdį?

Klasikinis krau jospūdžio matavimo aparatas susideda iš trijų dalių: manometro su padalomis, manžetės su kriau­še orui pripūsti, fonendoskopo (juo išklausomi tekančio kraujo garsai arterijoje). Aparato manžetė turi būti tinkamo pločio (80 proc. žasto), ji apvyniojama aplink žastą (jos apatinis kraštas turi būti 1 ‑ 2 cm virš alkūnės linkio) ir užfiksuojama.

• Fonendoskopo galvutė dedama alkūnės linkyje virš arterijos
•  Į manžetę pučiamas oras tol, kol ar terijoje visiškai sustabdoma kraujo tėkmė (išnyksta pulsas). Tuomet spaudimas manžetėje viršija spaudimą arterijoje.
• Toliau  lėtai iš manžetės oras išleidžiamas, stebint mano metro parodymus ir klausantis fonendoskopu kraujo pulsavimo garsų.
• Išgirdus pirmuosius garsus (kai arterijoje pradeda tekėti kraujas)  – manometro parodymas atitinka  sistolinį („viršutinį“) spaudimą, o ties riba, kai garsai visiškai išnyksta (kraujo srovė tampa normali) – diastolinį („apatinį“) spaudimą.

Nepatyrusiems matuotojams gali pasitaikyti matavimo klaidų. Geriausiai, kad pirmą kartą tai atliktumėte gydytojo ar medicinos sesers priežiūroje. Jeigu Jūs nepasitikite savo aparato parodymais, atsineškite jį ir pasitikrinkite medikams padedant.

Namų sąlygomis patogiausi automatiniai aparatai, po mygtuko paspaudimo patys pripučiantys manžetę ir parodantys ekranėlyje ne tik kraujospūdį, bet ir pulso dažnį. Matuoti reikėtų porą kartų dienoje visuomet toje pačioje rankoje: ryte tik pabudus (bazinis kraujospūdis) ir vakare  po darbo dienos. Paprastai kraujospūdis šiek tiek didesnis dešinėje rankoje (skirtumas iki 10 mmHg), kairiarankiams gali būti didesnis kairėje.

Kraujospūdžio svyravimus išsamiau galima ištirti specialiu aparatu (24 valandų monitoriumi). Jis pritvirtinamas visai parai ir reguliariais intervalais automatiškai matuoja kraujospūdį. Vėliau parodymai analizuojami kompiuteriu. Toks tyrimas padeda nustatyti naktinį kraujospūdį žmogui miegant,  paros kraujospūdžio vidurkį, jo “šokinėjimo” ribas. Normoje nakties kraujospūdis mažesnis už dieninį. Pavojinga, kai  miegant jis išlieka padidėjęs.

Rekomenduojamos nuorodos:

Patarimai bei kasdieniniai jogos pratimai